5 mitai apie vartojimo kreditus, kurių nežinojote

Mitai apie kreditus ir skolinimąsi žmonėse plinta it virusas, o finansų įstaigos kartais bergždžiai bando aiškinti, kas tiesa, o kas – melas. Visgi suprasti, kurie teiginiai apie kreditus tėra pasakos, yra nepaprastai svarbu. Nes tik teisingos informacijos žinojimas leidžia priimti atsakingą ir apgalvotą sprendimą dėl skolinimosi.

Vartojimo kreditus ir pirkimo išsimokėtinai paslaugas teikianti bendrovė „General Financing“ teigia, kad dalis lietuvių vis dar yra įsitikinę mitų apie kreditus teisingumu. O šie klaidingi įsitikinimai neleidžia žmonėms efektyviau planuoti asmeninių finansų.

Taigi, kurios iš lūpų į lūpas plintančios pasakos apie vartojimo kreditus ir skolinimąsi iš tiesų yra paprasčiausi mitai?

1.    Kredito kaina – tik palūkanų norma

Kredito kainą žmonės vis dar supranta tik kaip metinę palūkanų normą ir pamiršta atsižvelgti į kitus, su kreditu susijusius mokesčius (sutarties sudarymo mokestis, mėnesio įmokos mokestis ir pan.). Iš tiesų tiksliausiai kredito kainą apibrėžia BVKKMN (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma) – šis dydis apima visas išlaidas, susijusias su kreditu, ir nurodo, kiek iš viso mokėsite už kreditą. BVKKMN yra skaičiuojamas metams. Verta prisiminti, kad kuo mažesnis BVKKMN, tuo mažiau mokėsite už kreditą.

 2.    Kredito įmonėms naudinga paversti klientus skolininkais

Netiesa, kad kredito įmonės tikslingai siekia savo klientus paversti skolininkais. Iš tiesų vienas skolininkas „suvalgo“ kelių ar keliolikos tvarkingai kreditą grąžinančių klientų pelną. Skolų išieškojimo procesas yra ilgas ir daug kainuojantis, be to, dalis nemokių klientų kredito bendrovėms pasiskolintų pinigų apskritai niekada negrąžina. Normalią veiklą vykdanti kredito įmonė kaip tik stengiasi skolininkų skaičių mažinti, o ne didinti. Pavyzdžiui, „General Financing“ 2014 m. statistika rodo, kad bendrovėje pradelstų mokėjimų skaičius sudarė vos 0,8 proc.

 3. Išduoda paskolas nedirbantiems ir pajamų neturintiems

Atsakingai skolinanti įmonė ne tik įvertins kliento mokumą  t. y. jo finansines galimybes grąžinti kreditą, bet ir atsisakys suteikti kreditą, jeigu nustatys, kad  klientas negalės jo laiku ir tvarkingai grąžinti. Kliento mokumo vertinimas atliekamas visų pirma atsižvelgiant į kliento gaunamas oficialias pajamas, todėl oficialių pajamų neturintys asmenys kredito pasiimti negali.

4.  Vis daugiau žmonių skolinasi, rinka auga kelis kartus per metus

Iš tikrųjų kredito sutarčių skaičius auga nežymiai. Lietuvos banko duomenimis 2014 m. pabaigoje vartojimo kreditų davėjai buvo suteikę 784 tūkst. vartojimo kreditų – tik 8,56 proc. daugiau nei 2013 m. pabaigoje, kai suteiktų kreditų skaičius siekė tik šiek tiek daugiau nei 722 tūkst. Kreditus teikiančių įmonių skaičius nekinta jau dvejus metus – jų šiuo metu yra 60. Tokius skaičius pateikia Lietuvos bankas, kurio skelbiama metinė Vartojimo kredito rinkos apžvalga yra laisvai prieinama internete. Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos nuolat skelbiami duomenys taip pat rodo, kad išduodamų smulkiųjų kreditų skaičius mažėja.

5.    Jei vėluoji bent dieną, iš karto prisistato antstoliai, grasina

Iškilus finansiniams sunkumams atsakinga kredito bendrovė stengiasi ieškoti išeičių ir pasiūlyti klientui sprendimą, kaip palengvinti susiklosčiusią padėtį ir grąžinti pasiskolintą sumą. Santykius su klientais vertinanti ir atsakingai skolinanti bendrovė visuomet stengsis pirmiausia išsiaiškinti situaciją, atsiradus vėlavimui susisieks su klientu ir pasiūlys išeitį, o tik kraštutiniu atveju bus imamasi teisinių veiksmų.

„Nepatekti į mitų apie kreditus spąstus padeda aiškiai ir suprantamai pateikta informacija apie sutarties sąlygas, mokesčius ir grąžinimo terminus bei tinkamai atliktas kliento mokumo vertinimas, – sako „General Financing“ generalinis direktorius Konstantinas Balakinas.

Anot jo, kreditus teikiančios bendrovės atsakomybė yra pateikti visą kliento sprendimui būtiną informaciją, stengtis apsaugoti klientą nuo perteklinių įsiskolinimų ir išnaudoti visas turimas finansinio švietimo priemones.

„General Financing“ duomenimis, šiuo metu žmonės skolinasi vidutiniškai apie 1500 eurų (5200 litų). O dažniausia priežastis, lemianti sprendimą imti vartojimo kreditą, yra automobilio įsigijimas arba jo remontas, stambios buitinės technikos pirkimas, būsto remontas ir kiti poreikiai.