Apie ką svajoja mamos

Apie kokias dovanas svajoja mamos? Su kokiais iššūkiais susiduria augindamos vaikus? Apie tai ir dar daugiau Motinos dienos išvakarėse kalbėjome su trimis „General Financing“ komandoje dirbančiomis mamomis – Gražina, Beata ir Diana. Gražina augina 2,5 metų sūnų, Diana – vienuolikamečius dvynius, o Beata džiaugiasi 16 ir 19 metų dukromis.

Beje, „General Financing“ iš viso dirba 72 mamytės. Vaikus auginantiems darbuotojams bendrovėje suteikiamos papildomos naudos – galima dirbti ne pilną darbo dieną, rugsėjo pirmąją bei mokslo baigimo diplomo įteikimo vaikui dieną gauti laisvadienį.

O dabar mūsų mamyčių istorijos:

Koks šiuo metu yra didžiausias jūsų mamiškas iššūkis?

Beata: Iš tikrųjų mėgaujuosi dabartiniu laikotarpiu, nes pagaliau vėl tampu savarankiška: nereikia vežti vaikų į mokyklas, būrelius, galiu netrukdoma skaityti, į valias gulėti vonioje, palikti vaikus vienus namuose ir tik dviese su vyru išlėkti trumpų atostogų, neprašant senelių pagalbos prižiūrėti anūkų. Prisimenu, kai vaikai buvo maži ir nuolatos sekdavo iš paskos, dažnai trokšdavau ramybės. Ir pagaliau tą ramybę turiu. Bet tai ir yra iššūkis - po truputį paleisti vaikus, išmokti stebėti juos iš šalies, neperspausti savo motinišku autoritetu ir patarimais. Iššūkis ateičiai: noriu kad vaikai mane lankytų ne dėl pareigos ar iš gailesčio, o dėl to, kad esu joms įdomi. Tam turiu ruoštis jau dabar.

Diana: Vaikų paauglystė tėvams didžiąją dauguma atvejų būna nemažas iššūkis. Šiuo metu man svarbu yra sugebėti atlaikyti nuolatinius vaikų ribų tikrinimus. Pradėti į juos žiūrėti ne kaip į mielus, žavius kūdikius, kuriems reikia nuolatinio tavo dėmesio, o kaip į būsimus suaugusius. Suteikti jiems laisvės augti, drauge mokant atsakomybės už savus veiksmus.

Gražina: Šiuo metu, pats didžiausias iššūkis yra kuo mažiau sakyti vaikui “ne”, “negalima”, tačiau vis tiek pasiekti norimą elgesio rezultatą. Tad aktyviai mokausi kantrybės meno, kas yra be galo sunku, bet būtina ir vertinga.

Kokį patarimą iš buvimo mama patirties duotumėte sau jaunesnei?

Gražina: Pagrindinis patarimas, kurį duočiau sau ir kurio dabar pati stengiuosi laikytis – tai vengti tokių žodžių kaip: „aš tai daryčiau kitaip”, „aš savo vaikui tai tikrai neleisčiau taip elgtis”, „ši mama per daug lepina savo vaiką” ir t. t.

Beata: Sau jaunesnei mamai patarčiau labiau atsipalaiduoti, ypač auginant 1 – ąjį vaiką. Mėgau padaryti dramą dėl prasto vaiko apetito, išmėtytų žaislų ar žlugusių planų dėl to, kad, pavyzdžiui, vaikas susirgo (yra tekę „paaukoti“ suplanuotą  kelionę į „Disneyland‘ą“, nes išvakarėse dukra susirgo pūlinga angina). Man buvo sunku susitaikyti su mintimi, kad mano laikas man nebepriklauso, o planams kartais nelemta išsipildyti. Taip išmokau būti lanksčia. Taip pat norėčiau mokėti pinti kasytes – „drakoniukus“, nes mokėjau tik su gumyte surišti plaukus į uodegytę, dėl ko dukra man papriekaištauja net ir dabar .

Diana: Nenorėti, kad vaikai kuo greičiau užaugtų. Ir nenorint, jie tai padaro labai greitai. Nespėjau apsidairyti, o žiūriu, vaikai jau nebetelpa man ant kelių, patys nori viską spręsti, draugai tampa labai svarbūs, jie nori būti Youtuber‘iais ir pasaulio užkariautojais. Mamai belieka pasitempti ir neatsilikti nuo to, kas dabar yra „ant bangos“.

Įsimintiniausias (smagiausias) nutikimas įvykęs jums drauge su vaiku (vaikais)?

Diana: Iki šiol prisimenu pirmąją išvyką su pusantrų metų pypliais į Turkiją. Galvojau, va, dabar tai pailsėsiu – kambarių tvarkyti nereikia, valgyti gaminti nereikia. Svajojau, kaip Turkijoje šiltais vakarais ilgai restorane šeimyniškai vakarieniausime. Realybė pasirodė besanti kitokia. Nors valgyti gaminti ir kambarių tvarkyti tikrai nereikėjo, tačiau „reikalų“ su visur lendančiais, vietoje ilgai nenustygstančiais dvyniais buvo sočiai. Pamenu, kaip per pietus ir vakarienę išbadėję mano vaikai reikalaudavo nenutrūkstamo maisto tiekimo nuo ant stalų esančių lėkščių jiems į burnas ir rankas. Nebuvo laiko kada iš savo lėkštės maisto paragauti. O pasisotinę vaikai nei penkių minučių nebenusėdėdavo vietoje – kildavo triukšmas su reikalavimu eiti lauk iš restorano pasaulio tyrinėti. Ir nesvarbu, kad mama liko nei normaliai maisto kandusi, nei gėrimo ragavusi. Tą savaitę dvyniai tikrai atostogavo, o ar tėvai pailsėjo – čia klausimas.

Gražina: Smagiausia tai, kad dabar kiekvieną dieną įvyksta vis kažkas naujo, gražaus, įsimintino. Tikrai smagu į viską iš naujo pažvelgti vaiko akimis – buvau primiršusi, kad dažniausiai viskas priklauso tik nuo mūsų požiūrio. Štai sekmadienį pusę valandos apžiūrinėjome bitę, pradžioje buvo baisu, vėliau tapo įdomu.

Beata: Smagus nutikimas, kai pirmą kartą nuvežiau dar 4 metų vyresnę dukrą į Operos ir baleto teatrą ir jaudinausi, ar sugebės ramiai išbūti per 2,5 val. spektaklį. Smagus nutikimas, kai pernai ta pati dukra gavo brandos atestatą su pagyrimu. Tokių smagių nutikimų buvo ir yra daug, ir jie labai paprasti: bendri pusryčiai savaitgaliais, bendros kelionės, bendri spektakliai ir t.t.

Kokia jūsų svajonių dovana mamos dienos proga?

Diana: Man bet kokia proga geriausia dovana yra buvimas su šeima, artimų žmonių dėmesys ir įspūdžiai. Šeimyninės atostogos Havajuose mamos dienos proga, manau, atitiktų mano visas prieš tai išvardintas geros dovanos savybes.

Beata: Svajonių dovana mamos dienos proga – dėmesys ir meilė. Man patinka gauti dovanu kažką iš jų kūrybos. Buvau gavusi nutapytą paveikslą, rankų darbo užrašų knygutę, taip pat pagamino naminius ledus. O labiausia man patiko vaizdo įrašas, kur pačios groja ir dainuoja „ We are the champions“. Labai vertinu dukrų įdėtas pastangas ir skirtą laiką dovanai paruošti.

Gražina: Svajonių dovana – produktyvus laikas drauge su šeima. Svarbiausia šią dieną praleisti kartu ir kitaip, negu visada, pavyzdžiui, kad ir skrydis oro balionu.