Benedikto Vanago mintys po Dakaro ir planas siekti dar aukštesnės vietos

„General Financing team Pitlane“ komandos pilotas Benediktas Vanagas pasidalijo mintimis po Dakaro maratono. Apie svarbiausius dalykus Dakare, išmoktas pamokas ir ateities planus – kaip pasiekti dar įspūdingesnių rezultatų.

Kaip jaučiatės praėjus jau kelioms savaitėms po Dakaro? Ar susigulėjo mintys ir grįžote į įprastą gyvenimo ritmą?

Tiesa pasakius, Dakaras šiuo metu atrodo toks tolimas, kad nebeatsimenu kada jis buvo... Tik grįžęs įkritau į interviu maratoną. Po to sekė „Winter Rally“, kurį organizavome jau 13 kartą.

Lygiagrečiai  vyko pasiruošimas didelio kalibro „General Financing team Pitlane“ ateities iššūkiui, todėl aukštas tempas pakito į dar aukštesnes apsukas. Galiu numanyti, kad galbūt kiek ramesnis periodas bus antroje kovo pusėje. Tačiau tuomet vyks susitikimai su potencialiais partneriais, žodžiu, nuobodu nebus.

Dėl minčių. Man už nugaros – jau septintasis Dakaras. Aš jau žinau, kad po tokio informacijos ir diskomforto krūvio mintys susiguli po gerų poros mėnesių. Kartais tam tikri suvokimai iš praėjusių Dakarų ateina ir po pusmečio ar metų.

Po šio iššūkio mes grįžtame kaip greitpuodžiai, kuriems nurimti, atvėsti ir nusistovėti reikia nemažai laiko. Nors viduje jau nekunkuliuoja, tačiau informacijos sluoksniavimasis vyks šiek tiek vėliau.

Jums už nugaros jau septyni Dakaro raliai. Kaip, turėdamas tokią rimtą dalyvavimo šiame sunkiame bekelės maratone patirtį, dabar jį matote? Kaip vertinate?

Taip, šis dalyvavimo skaičius sako, kad jau šiek tiek pažįstame procesą, vadinamą Dakaru. Žiūrėdamas atgal, manau, kad tai buvo brandžiausias komandos pasirodymas. Klysta tie, kurie galvoja, kad Dakaras yra tik akceleratoriaus spaudimas. Tai – daugybė procesų, kuriems reikia begalės darnių jungčių. Ir tik harmoningai bendradarbiaudamos, perduodamos informaciją tos jungtys  visumoje gali padėti pasiekti gerą rezultatą.

Girdžiu nemažai šio Dakaro įvairiausių vertinimų. Apibendrinus nuomonę tų, kurių nuomonę aš gerbiu, bei statistinius duomenis (šių metų Dakareo nefinišavo didžiausia dalis dalyvių per visą Dakaro Pietų Amerikoje istoriją) galiu pasakyti, kad lengva nebuvo.

Tai buvo intensyvios, iššūkių kupinos ir koncentruotos lenktynės, kurios neatleisdavo klaidų. Vertiname šį Dakarą gerai. Žinoma, apmaudu – tos 5`ios sekundės iki dešimtos vietos.

Turėjome techninių iššūkių, kurie dienos pabaigoje mums kainavo 3–4 vietų smuktelėjimą galutinėje rikiuotėje. Visgi komandai mano skiriamas balas yra teigiamas. Gerai pasiruošėme ir tai parodėme rezultatu.

Kaip vertinate Dakare pasiektą rekordinę Lietuvai 11-ą vietą bendroje automobilių įskaitoje? Ką šis laimėjimas jums reiškia?

Mes važiavome gerinti rezultatų. Mes žinome savo pasiruošimą, kompetencijas ir greitį, todėl mūsų nestebina užimta vieta. Tiesą pasakius, norėjome būti tarp dešimties greičiausių. Be 5 sekundžių, jais tapome... mes žinome, kaip tą padaryti.

Finišas Dakare, taip pat ir aukšta pozicija bendroje jo įskaitoje yra ne vien piloto ir šturmano, tačiau ir visos komandos nuopelnas. Įvardinkite tris jūsų komandos sėkmės ingredientus.

Trys ingredientai tokiame kompleksiniame procese yra per mažai. Stipriai per mažai. Lengviau diskutuočiau apie dešimtį pagrindinių sričių, kurių kiekviena skirstytųsi dar į dešimt smulkesnių. Tos smulkesnės į dar dešimtį smulkesnių, kol visumoje netaptų tinklu iš dešimčių ar net šimtų tūkstančių smulkmenų, kurių nė viena nėra nesvarbi.

Aš galiu samprotauti apie „šventas trejybes“, kurių ruošiantis Dakarui nevalia pamiršti:

Komanda–Sekėjai–Partneriai. Šis „gyvybės“ ratas neveikia nesant bent vienam ingredientui.

Komanda–Pasiruošimas–Resursai. Šis trikampis yra solidus tik esant tvirtai kiekvienai iš trijų esminių tiesių, kurios drauge sudaro taisyklingą figūrą.

Šiais laikais, garsiai kalbant apie lyderystę, suprantu, kad esmė visada yra ne stipriausioje, o silpniausioje grandyje. Pacituosiu vieną inžinerinę taisyklę, kuri puikiai veikia komandos, verslo, net valstybės gyvenime: mechanizmas yra stiprus tiek, kiek stipri yra silpniausia to mechanizmo grandis.

Ar tikite sėkme? Ar reikalinga ji Dakare?

Čia daugiau filosofinis klausimas :) Tikiu, kiek tai sudaro vieną nuošimtį (1 %) rezultato sandaroje. Mano gyvenimo filosofijoje, o ypač Dakare sėkmė yra = (lygi) pasiruošimui. Kiek pasiruošęs esi, tiek tau ir seksis. Bent taip sako mano patirtis.

Kas sunkiausia buvo jums šių metų Dakare?

Dakare visada sunkiausia išlaikyti aukštą koncentracijos lygį. Su siaubu atsimenu keletą dienų, kai reikėjo trasoje kautis sergant. Tuo metu karščiavau (kūno temperatūra buvo pakilusi iki 39 laipsnių). Tiesą pasakius, vietomis kalbėjausi su dievais. Geroji dalis, kad viskas praeina. Dabar tą atsimenu su šypsena. Tąkart linksma nebuvo.

Kokią pagrindinę pamoką parsivežėte šiais metais iš Dakaro?

Bijau tokių klausimų :) Tonos pamokų, kurias reikia analizuoti po kiekvieno Dakaro. Nėra vienos, kuri būtų pagrindinė. Viena iš pamokų, tiesą pasakius, jau seniai yra žinoma, bet kurią kaluosi sau į galvą bei nuolatos primenu kolegoms: nėra nereikšmingų smulkmenų. Kiekviena smulkmena yra ypač svarbi, kad iki 10tos vietos gali pritrūkti 5ių sekundžių... :)

Kilti aukščiau dešimtos vietos Dakare – labai rimtas iššūkis. Kaip manote, ką komandai reikia daryti, kad kitais metais pavyktų peržengti bendros įskaitos dešimtuko ribą?

Norint būti geresniais nei šiemet, mes turime ruoštis dar kruopščiau, negu tai darėme pernai. Mes žinome, kaip tą atlikti. Mane neramina tik viena: kad norint tinkamai pasiruošti ir kautis dešimtuko viduje, mus pradės ypač varžyti finansai.

Mes esame labai susispaudę darydami išmintingus sprendimus, kurie susiję su išlaidomis. Komandos, kurių tikslas – rezultatas galutinėje Dakaro rikiuotėje (o ypač aukšto rezultato), veikia kiek kitu principu – daro viską, kas yra privaloma. Mes gi daugelio iš tų punktų negalime sau leisti įgyvendinti. Tuomet rizika nepasiekti rezultato yra ypač didelė.

Visada sakote, kad Dakaras niekada nesibaigia. Pasibaigus vienam iš karto reikia pradėti ruoštis kitam. Ką ketinate nuveikti per šiuos metus, kas padės būti dar geriau pasiruošusiems naujam Dakaro iššūkiui?

#DakarNeverEnds – dažnas, grotažymėmis paženklintas mano teiginys socialinėje medijoje. Šiuo metu mes tiesiog „neišjungiame variklio“ ir keliaujame tolyn į „FIA World Cup for Cross Country“ (Pasaulio ralio maratonų Bajų taurė, organizuojama Tarptautinės automobilių federacijos).

Jų metu kaupsime sportines bei komandos valdymo kompetencijas. Tikiu, įgausime naujų kontaktų, kurie turėtų sustiprinti komandą. Visai netrukus pradėsime dėlioti naujojo „Dakar 2020“ griaučius, kuris gali vykti tiek Pietų Amerikoje, tiek Afrikoje, tiek Azijoje. Matysime :)