Dantų implantai – ką reikia apie juos žinoti?

„Jei būčiau žinojęs, būčiau taip ilgai nedelsęs“, – neretai po implantavimo procedūros atsidūsta ne vienas pacientas. Būtent baimė dažnai priverčia delsti kreiptis į odontologą ir ranka ar pusiau sučiauptomis lūpomis slėpti tuščius tarpus tarp dantų. Kokie mitai lydi dantų implantavimą? Kokios modernios technologijos šiuo metu yra naudojamos? Apie tai mūsų tinklaraščiui pasakoja didžiausio odontologijos klinikų tinklo Lietuvoje CLINIC|DPC vyriausiasis gydytojas Simonas Bankauskas.

Svarbu ne tik estetinė gražios šypsenos pusė

Vyr. gydytojas S. Bankauskas prisiminė atvejį, kai tik į ketvirtą dešimtį įžengusi moteris, praradusi krūminį dantį, nesuko galvos dėl jo netekties. Tačiau kai teko ištraukti dar kelis, juolab labiau matomoje vietoje, ji susimąstė dėl protezavimo. Visgi implantuojantys gydytojai odontologai spėja, kad žmonės greičiau pravertų klinikos duris, jei pagalvotų ne tik apie estetinę gražios šypsenos pusę. Mat netekus danties, tuščioje vietoje pradeda tirpti kaulas, o šis procesas intensyviausias būna pirmaisiais metais.

Būtent dėl šios priežasties odontologai ragina nedelsti ir po danties ištraukimo kuo greičiau kreiptis į specialistą dėl protezavimo ar implantavimo. Tuo labiau, kad dabar situaciją gerokai palengvina momentinė implantacija, kuri ypač svarbi netekus priekinių dantų ir gali būti atlikta itin greitai. Toks implantacijos būdas dažniausiai taikomas pacientams, kuriems nulūžta priekinis dantis, danties šaknys ir pats dantis netinkamas tolesniam gydymui. Procedūros metu pašalinamas dantis, o jo vietoje įsriegiamas implantas. Ant jo iškart tvirtinamas laikinas dantis, iš išvaizdos nesiskiriantis nuo natūralaus.

„Netekus daugiau dantų ilgainiui gali pasikeisti veido forma, atsirasti raukšlių, žmogus greičiau sensta. Dantų netektis apsunkina ir maisto kramtymą. Nors po kurio laiko žmogus išmoksta kramtyti ir su turimais dantimis, tačiau paties kramtymo kokybė vis dėlto smarkiai nukenčia. Dažniau nuryjamas blogai sukramtytas maistas galiausiai atsiliepia skrandžiui, dėl to gali kilti itin rimtų susirgimų. Be to, jei danties trūksta ilgesnį laiką, gretimi dantys pasislenka į nesančio vietą, todėl deformuojasi sukandimas. Po kurio laiko, sumanius susigrąžinti gražią šypseną, gali kilti bėdų, pats protezavimo procesas užtrukti ilgiau nei tikėtasi, o ir kaštai išauga,“ – kalbėjo gyd. S. Bankauskas.

Anot jo, pasirinkę implantavimo procedūrą pacientai dažniausiai nerimauja dėl to, ar prigis implantas, kiek užtruks gijimo procesas, ar procedūra nebus skausminga. Tačiau implantai 99,7 proc. pacientų prigyja, atmetimo reakcijos yra itin retos ir dažniausiai susijusios su žmogaus organizmu, o ne su netinkamai atlikta procedūra arba netinkamu implantu. Vieno implanto įsriegimas užtrunka apie 15 min. Procedūra nėra skausminga, nes atliekamas nuskausminimas, taip pat galima daryti ir sedaciją arba net pilną nejautrą – anesteziją. Tada žmogus tikrai nejaus jokio skausmo.

Ką rinktis – plokštelę ar implantus?

Dažna dilema, su kuria susiduria netekusieji dantų, kyla dėl dvejonių, ką geriau pasirinkti – išimamą dantų plokštelę ar implantus. Pastarieji kartais gąsdina didesne kaina (visgi čia gali pagelbėti MEDLIZINGO paslauga, leidžianti išsimokėtinai atsiskaityti už dantų implantus), tačiau išbandžiusieji dantų plokštelę vėliau neretai pasigaili.

„Dažnas pacientas pripažįsta, kad geriau iš karto būtų pasirinkęs implantus. Nors iš pirmo žvilgsnio išimami dantų protezai yra pigesni, bet jie sukelia ir daugiau nepatogumų. Tokie protezai susidėvi ir po kurio laiko juos vėl reikia keisti. Be to, prieš dedant išimamus protezus reikia paruošti gretimus dantis – juos reikia šlifuoti. Implantai savo ruožtu ne tik apsaugo nuo tokios nemalonios procedūros, bet ir tarnauja visą likusį gyvenimą. Ne veltui patikimi, sertifikuoti gamintojai jiems suteikia viso gyvenimo garantiją“, - apie išimamų plokštelių ir implantų skirtumus dėsto gyd. S. Bankauskas.

Jis taip pat priminė, kad kiekvienas pacientas turi teisę klinikoje pasidomėti, kokie implantai yra naudojami, ar jie yra sertifikuoti, ar duodama viso gyvenimo garantija. CLINIC|DPC naudojami implantai iš gryno titano.

Dirbdami su žmonėmis CLINIC|DPC gydytojai odontologai visada domisi, kas neramina jų pacientus. Tenka išskirti, kad daugeliui dantų plokštelė pirmiausia sukuria nesaugumo jausmą. Žmogus baiminasi, kad kalbant, juokiantis ar valgant ji tiesiog gali iškristi. Kai kurie skundžiasi, kad po plokštele patekę maisto likučiai erzina, sukelia nemalonų burnos kvapą. Valgant plokštelė gali pradėti klibėti, dirginti gleivinę, kartais net pratrinti žaizdas burnoje.

Ant implantų tvirtinami dantų vainikėliai niekuo nenusileidžia natūraliems dantims, todėl net kietą maistą galima kramtyti be baimės. Be to, kramtant ant implantų atkurtiems dantims tenka apkrova kaului, tad šis apsaugomas nuo tolimesnio nykimo. Deja, bet dantų plokštelė šio proceso nepadeda išvengti.

„Iš tiesų dabar dantų netekusiems asmenims nebereikia taip kankintis kaip anksčiau. O ir gydymo metodų bei sistemų yra didesnis ir geresnis pasirinkimas,” – pasakoja implantuojantis gydytojas.

Po dantų implantavimo žmogus gali džiaugtis gražia šypsena ir kitos bėdos lieka užmarštyje.

„Atkūrus dantis, žmogaus gyvenimas tampa pilnavertis: jis vėl gali valgyti norimą maistą, drąsiai juokiasi, nevengia bendravimo, atgauna pasitikėjimą savimi, vizualiai atjaunėja. Tikrai malonu žinoti, kad tavo rankų darbo dėka, kažkas tampa laimingesnis,” – džiaugėsi gydytojas ir kartu priminė, kad atkurtais dantimis būtina rūpintis taip pat kruopščiai kaip ir savais. Reikia laikytis kasdienės dantų higienos: valyti juos dantų šepetuku, naudoti tarpdančių siūlą ir skalavimo skystį. Rekomenduojama du kartus per metus pasidaryti profesionalią burnos higieną.

Daugiau dėmesio dantų higienai

Kaip mums sakė gyd. S. Bankauskas, beveik pusė Lietuvos gyventojų į odontologus kreipiasi tik ištikus bėdai ir tik nedidelis šalies gyventojų procentas neturi jokių problemų su dantimis. Per 80 proc. 12 metų vaikų jau turi ėduonies pažeistus dantis, o suaugusiųjų ir pagyvenusių žmonių dantys yra pažeisti beveik 100 proc. Vienos iš dažniausių pacientų pateikiamų priežasčių dėl uždelsto gydymo – baimė ir įtampa. Be to, esant sisteminio požiūrio į burnos higieną trūkumui, dantų problemos, deja, bet pastebimos jau tik gilioje ligos stadijoje.

Kaip bebūtų gaila, daugeliui vis dar labai trūksta tinkamo dėmesio burnos higienai ir dantų ligų gydymui. Tinkamai nesirūpinama dantų profilaktika, pamirštama, kad su dantų netektimi gali būti susiję ne tik blogai sugydyti dantys ir jų šaknys, įvairios traumos, bet ir polinkis sirgti periodonto ligomis, perduodamomis iš karto į kartą. Jei pacientas turi periodontologinių problemų, dažniausiai tai reiškia, kad jos bus perduotos ir vaikams. Apie tai, kaip turėti sveikus dantis, gyd. S. Bankauskas kiek anksčiau pasakojo specialiai mūsų tinklaraščiui duotame interviu.

Ir nors savo sveikata žmonės dažnai prisimena rūpintis tik tada, kai jau būna per vėlu, tačiau gyd. S. Bankauskas ragina nepamiršti, kad uždelstas gydymas gali sukelti tik dar daugiau bėdų – tiek sveikatos problemų, tiek finansinių išlaidų, kurių buvo galima išvengti laiku pradėjus gydymą ir reguliariai rūpinantis savo dantų sveikata. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad momentinės implantacijos gali prireikti ne tik dėl prastos burnos higienos, bet ir, pvz. netekus danties sportinės veiklos metu arba po eismo įvykio.

Prireikus, galite pasinaudoti MEDLIZINGO paslauga