Darbuotojų lojalumas – ar verslas pajėgus atitikti visų darbuotojų poreikius?

Personalo lojalumą formuoja daugybė sudedamųjų, jis gali priklausyti nuo darbuotojų gyvenamosios vietos, amžiaus, o dabar ir – darbdavio gebėjimo įveikti pandemijos išbandymus. Tai pastebintys įdarbinimo specialistai tikina, jog pandemija neabejotinai išaugino visų darbuotojų lojalumą, tačiau lyginant didmiesčių ir regionų gyventojus, pastebima, kad pastarieji iš esmės darbo vietą yra linkę keisti rečiau, o vyresnieji dažniausiai įmonėse išdirba ilgiau nei jaunesni. Verslo psichologė Laura Rimkutė teigia, kad tai gali lemti tiek objektyvios, tiek psichologinės priežastys.

Daugiau bendruomeniškumo – mažiau kaitos

Verslo patirtis rodo: darbuotojų lojalumas ir gyvenamoji vieta – glaudžiai tarpusavyje susiję aspektai. Šias tendencijas pastebi ir L. Rimkutė, kurios teigimu, dalis didmiesčių įmonių su komandos kaita susiduria dažniau, o regionų gyventojai linkę labiau prisirišti prie darbdavio.

„Tai lemia objektyvios aplinkybės – didesniuose miestuose darbo pasirinkimas yra gausesnis, o mažesniuose tokių alternatyvų stokojama. Iš kitos pusės, regionuose paprastai vyrauja stipresnis bendruomeniškumas. Darbuotojai kuria šiltesnius santykius su kolektyvu, tarpusavyje bendrauja daugiau, todėl yra labiau vieni prie kitų prisirišę. Mėgdami tuos, su kuriais kartu dirbame, rečiau ieškome progos darbą keisti“, – apie regioninį savitumą kalba verslo psichologė.

Nuomonei, jog mažesniuose miestuose nėra įsidarbinimo galimybių gausos, pritaria ir  GENERAL FINANCING BANKO Žmogiškųjų išteklių valdymo ir administravimo departamento direktorė Jūratė Janušauskienė.

„Iš patirties galiu pasakyti, kad didesnė darbo pasiūla didmiesčiuose neretai tampa ir jaunesnių specialistų, dirbančių regionuose, kaitos priežastimi. Jie persikelia gyventi į kitą miestą, kartu pakeisdami ir darbą. Vyresnieji – ne išimtis, tačiau pastebime, kad šie darbuotojai yra šiek tiek sėslesni. Bet kokiu atveju, verslui ypatingai svarbi motyvuota komanda ir lojalūs darbuotojai“, – akcentuoja J. Janušauskienė.

Keičiasi darbo rinkos tempai

Užsiminusi apie darbuotojų motyvacijos svarbą, J. Janušauskienė neslepia, jog darbo rinkoje jau kurį laiką vyrauja tendencija keisti turimą poziciją kas dvejus metus. Todėl prisitaikyti prie šios situacijos verslui – gyvybiškai svarbu.

„Darbo rinkos tempas šiuo metu kitoks – jei anksčiau procesai buvo skaičiuojami metais ar dviem, dabar reikia reaguoti čia ir dabar. Tai reiškia, kad pajutus darbuotojų pokyčių norą, imtis sprendimų būtina iškart. Vienas iš būdų – suteikti darbuotojui karjeros galimybes įmonės viduje, tiek išbandant įvairias specialybes, tiek gilinant savo žinias tam tikroje srityje. Laiku užtikrinta reakcija gali tapti ne tik mažesnės kaitos priežastimi, bet ir puikia motyvacine priemone“, – sako žmogiškųjų išteklių specialistė.

Priešingu atveju, pasak J. Janušauskienės, darbuotojų kaitos verslui išvengti bus sudėtinga, ypač kalbant apie jaunesnius specialistus. Savo ruožtu, L. Rimkutė priduria, kad vyresniąją komandos dalį prisirišti prie darbdavio neretai skatina pasitikėjimo savimi stoka. 

„Tenka stebėti nemažai vyresniųjų, abejojančių savo gebėjimu tinkamai funkcionuoti darbo rinkoje. Jie nesijaučia tikri, jog lengvai ras kitą poziciją, todėl tą, kurią turi, vertina labiau, neretai prie jos tiesiog prisirišdami. Tačiau šiuos darbuotojus darbdavys turėtų skatinti, nes užtikrindamos saugumą, geras sąlygas ir pripažinimą, įmonės galės džiaugtis patyrusia, motyvuota bei produktyvia vyresne komanda“, – teigia L. Rimkutė.   

Lojalumą augina ir abipusė komunikacija

Pašnekovės vieningai sutaria – reikšmingos įtakos darbuotojų lojalumui turi ir Covid-19 pandemija. Nors pastaroji lėmė mažesnę tiek jaunesnio, tiek regionuose esančio personalo kaitą, įmonių viduje streso lygis išaugo. Tai rodo ir Europoje atlikti tyrimai: pavyzdžiui, Airijoje nuo pandemijos pradžios stebimas 60 proc. padidėjęs darbuotojų nerimas dėl esamos situacijos.

„Galima matyti, jog susidūręs su Covid-19 iššūkiais, verslas kurį laiką stengėsi keisti vadovų vaidmenį organizacijose. Jie turėjo tapti savotiškais mentoriais ir psichologais, besirūpinančiais darbuotojų ugdymu, emociniu palaikymu, motyvacija. Vadovai privalėjo domėtis, kaip komanda jaučiasi, ar jai patogu dirbti. Tačiau šis naujasis vaidmuo buvo suvoktas kaip laikinas, vėliau pamirštant toliau puoselėti darbuotojų susitelkimą bei bendrumo jausmą. Daug kalbama apie įvairius pandemijos išbandymus, tačiau verta paminėti šią svarbią vadovų funkciją, kuri nėra laikina, o privalo būti tęstinė“, – pabrėžia L. Rimkutė.

Savo ruožtu J. Janušauskienė priduria – verslui šis vaidmuo nėra vienintelis. Darbdavys šiuo metu turi ir nuraminti darbuotojus, ir teikti visą informaciją apie įmonės finansinę situaciją, sklandžiai vykstančius procesus.

„Ne paslaptis, kad pandemija išaugino vidinės komunikacijos svarbą. Tik ją pasitelkdamas, verslas yra pajėgus darbuotojams užtikrinti saugumo jausmą. Todėl dialogas su komanda – būtinas: privalu kalbėtis ir klausti, kas kelia nerimą, kokios priemonės galėtų pastarąjį suvaldyti. Viena iš jų – galimybė pačiam darbuotojui apsispręsti dėl darbo iš namų ar biuro. Taip rodome tiek pasitikėjimą darbuotojais, tiek ir suteikiame laisvę rinktis“, – papildo GENERAL FINANCING BANKO atstovė.

J. Janušauskienė reziumuoja – verslo pajėgumas patenkinti darbuotojų poreikius priklauso nuo pačios komandos brandos ir pasiruošimo išsakyti savo lūkesčius: „Svarbu suprasti baimes, nerimą ir lūkesčius. Todėl tik abipusė komunikacija geba atliepti abiejų pusių poreikius.“