Ekstremalaus bėgimo belaukiant – „General Financing“ darbuotojų patarimai

Rugpjūčio 10 d. visus, norinčius išbandyti save, kviečiame į „General Financing ekstremalų bėgimą“! Ar tikrai šis bėgimas toks ekstremalus? Ar įmanoma įveikti trasą, jei nuolat nesportuoji ir nesi tikras dėl savo fizinės formos? Į tokius klausimus geriausiai gali atsakyti tie, kas bent kartą brido Pamūsės kaimo pelkėmis. Tarp tokių – mūsų kolegos Tomas, Rolandas ir Božena.

Paskaitykime, kokiais patarimais jie dalinasi.

Kiek kartų bėgote „GF ekstremaliame bėgime“?

Tomas: „Ekstremaliame bėgime“ dalyvauju nuo jo pradžios 2012 metai. Šių metų bėgimas bus trečiasis.

Božena: Bėgau vieną kartą, patį pirmąjį, kai šis bėgimas buvo organizuojamas. Praeitais metais nedalyvavau tik todėl, kad buvau išvykus iš Lietuvos.

Rolandas: Bėgau tik vieną kartą. Pernai tuo metu buvo įmonės šventė, todėl nepavyko sudalyvaut.

Ko labiausiai baiminotės prieš pirmąjį bėgimą? Ar šie nuogąstavimai pasitvirtino?

Tomas: Kadangi bėgimas vyksta per mišką ir pelkes – erkių ir didelio spiečiaus uodų. Tačiau nei vieno, nei kito nebuvo. Matyt, jiems ne itin „skaniai“ atrodo dumblini bėgikai. Žinoma, nepaskutinėje vietoje ir tai, kad bėgdamas gali dumble palikti batus.

Božena: Labiausiai aš baiminausi, kad pavėluosiu, nes mes vėlavome išvažiuoti į renginį:) o šiaip nieko nebijojau, nes neįsivaizdavau, kaip viskas bus.

Rolandas: Bijojau, kad pamesiu batus dumble, todėl batų raištelius persirišau ir suveržiau keletą kartų. Finiše džiaugiausi, kad atbėgti pavyko ne basam:)

Ką pasakytumėte tiems mūsų įmonės darbuotojams, kurie baiminasi, kad trasa bus jiems per sunki?

Tomas: Tokiame renginyje sudalyvauti bent kartą yra tiesiog privaloma. Trasa nėra sudėtinga, kaip gali atrodyti iš pradžių. O įveikus distanciją apima pergalės jausmas, nesvarbu, kad nefinišuoji aukštose vietose.

O bėgant, plaukiant ir brendant galima pasigrožėti nuostabia Lietuvos gamta.

Božena: Pasakyčiau, kad tam yra pagrindo:) trasa iš tiesų buvo gan sunki, jei nedaug bėgioji, reikės pastangų įveikti ir 5 km. Šiais metais aš dalyvausiu, bandysiu įveikti 10 km.

Rolandas: Trasos nereikia bijoti ir, manau, ji nėra sunki. Priešingai – tai yra smagus iššūkis, kiek kitoks nei įprasta. Tai padaro visą bėgimą ir tikslą pasiekti finišą dar įdomesniais ir linksmesniais (žinoma, čia tuo atveju, jei negalvojama apie pirmą vietą. Šitam reikia gero pasiruošimo:)

Pasidalinkite keliais praktiniais patarimais iš bėgimo?

Tomas: Ilgos kelnės - vandenyje pasitaiko šakų, todėl mažesnė tikimybė nusibrozdinti. Nėra būtini, tačiau rekomenduočiau marškinėlius ilgom rankovėm – teks bėgti pro eglynus. Batai su aukštesniu kraštu. Sodo pirštinės. Rulonas lipnios juostos (duck tape) – sau ir pasidalinimui su kolegomis.

Norint pasiekti gerų rezultatų reikia, kad apranga būtų baltos spalvos ar bent jau šviesi.
O kaip įveikti dumblo ruožą pademonstruosiu vietoje:)

Božena: Patarčiau nusipirkti rūbų ir avalynės iš „Humanos“, kuriuos po to bus galima tiesiog išmesti. Avalynė tinka bet kokia, tikrai nereikia specialių bėgimo batų (tinka bet kas iš sportinės avalynės, ką planuojate išmesti). Kelnės – ilgos, kad apsaugoti kojas nuo subrozdinimų (kurių, tikėtina, nebus). Taip pat patarčiau mūvėti marškinėlius ilgomis rankovėmis ir pirštines. Na ir pasibėgioti bent dvi savaites iki starto:) Visa kita bus puiku – ir organizavimas, ir nuotaika bėgimo metu, ir prabėgus.

Rolandas: Patartina turėti gerai užsirišančius batus (geriausia ne naujus:)) ir kokius ilgesnius šortus ar aptemptas bėgimo kelnes.

Skalėje nuo 1 iki 10 – kiek ekstremalus šis bėgimas (1 – visai ne ekstremalu, 10 – itin ekstremalu)?

Tomas: Lyginant su panašaus tipo bėgimais Didžiojoje Britanijoje šis bėgimas lyg lengvas pasivaikščiojimas. Dirbtinių kliūčių beveik nėra, bent jau nebuvo iki šiol. Stiprus – 5.
Božena: 5 balai. Tai nėra ekstremalu, tai tiesiog gana sudėtinga trasa, bet labai įdomi. Tai iššūkis sau ir savo kūnui, kuris didžiąją laiko dalį būna komforto būsenoje.

Rolandas: Manau, apie 5. Viskas priklauso nuo to, kaip suvokiamas ekstremalumas. Sprando tokiam bėgime tikrai nenusuksit, o visa kita – tik daug pelkynų ir dumblo. Asmeniškai man tai netgi linksma/juokinga, sakyčiau, kai įklimpęs turi traukti savo paties kojas:)

„General Financing“ ekstremalus bėgimas per pelkes startuoja rugpjūčio 10 d. Bėgimo metu bus galima varžytis 5 km arba 10 km rungtyse. Trasa vaikams – 1 km.

O pabaigai – linksmi Boženos nutikimai trasoje:

„Prisimenu, kaip vėlavome į startą, atvažiavome gal kokiomis 20 min. vėliau, bet organizatoriai leido startuoti. Prieš pat startą toks nedidelis ežeriukas buvo, aš dar naiviai bijojau į jį lipti, galvojau, |“vajėj vajėj, sušlapsiu. Bet reikia, reiškia, reikia“ :) O po ežeriuko laukė pelkė. Pirmą kartą gyvenime buvau tikroje pelkėje. Bėgimas joje atrodo taip – pakelti laisvai kojos negali, reikia ją paimti dviem rankomis ir tada traukti iš pelkės. Ištrauki, padedi kur nors šalia, tada kitą koją trauki :) ir taip kiekvieną koją ir kiekvieną žingsnį. Kur daugiau vandens – ten jau bandai apsimesti, kad bėgi, bet reikia labai stengtis apsimesti, nes vis tiek gaunasi toks pusiau šliaužimas.

Prieš bėgimą labai nerimavau dėl uodų, bet būnant ten man jie mažiausiai rūpėjo. Prieš bėgimą taip pat labai nerimavau dėl drabužių ir ar jie mane apsaugos, bet ten man tai taip pat visai nerūpėjo. Ten įsijungia kitoks, man labai patinkantis režimas, kuris vadinasi „aš turiu kaip nors išgyventi“.

Labiausiai patiko (šiaip man šitai laikas nuo laiko bėgimuose kartojasi) toks įvykis: kadangi per vėlavimą startavau vėliau, kai bėgau pirmą ratą, gan greitai mane pasivijo greičiausi vaikinai, kurie jau bėgo antrą ratą. Reikėjo matyti jų veidų išraiškas, kai jie pamatydavo mane ropojančią pelkėje, bet neva juos aplenkusią:) Vienas sustojo, pažiūrėjo į mane kaip į vaiduoklį, pirštu rodo į mane ir klausia: „Tu kas?“ Sakau: „Božena aš“. Po sekundės klausia: „Tu iš kur?“. Aš jam išdidžiai sakau: „Iš pelkės!”. Jis mane aplenkė ir nubėgo toliau, kartais atsisukdamas pažiūrėti. Garantuoju – už kampo persižegnojo vaikinas:)

Žodžiu, geras renginys buvo. Organizavimas superinis, galima vėluoti, po visko duoda košės ir pirtį. Po to iš naujo pažiūri į bėgimą, į save ir į skalbimo mašiną, nes, pasirodo, ji sugeba išplauti laaabai purvinus drabužius! Vieną kartą gyvenime tai reikia patirti. Ypač dėl to, kad tai gana ekstremalu, o gyvybei nepavojinga:)“