Finansinė pagalvė – pusiausvyra tarp patogaus gyvenimo šiandien ir pasiruošimo rytojui

Krizinės situacijos, neslūgstanti geopolitinė įtampa primena apie ekonomikos trapumą, o kartu – ir apie taupymo svarbą. Rūpintis finansiniu saugumu turime visi. Kokie taupymo įpročiai padės sukaupti „finansinę pagalvę“ nenumatytiems atvejams ir kaip elgtis jau turintiems santaupų, komentuoja GENERAL FINANCING BANKO ekspertas.

Nuolat atliekami gyventojų finansinių įpročių tyrimai rodo, kad nemaža dalis Lietuvos gyventojų neturi jokios „finansinės pagalvės“ arba turi labai menką, sako GENERAL FINANCING BANKO vyriausiasis finansų pareigūnas Valdas Bernatavičius. 

„Pavyzdžiui, banko kartu su bendrove „Spinter tyrimai“ rugsėjį atlikta apklausa parodė, kad 20 proc. šalies gyventojų santaupų neturi visai, dar 21 proc. jų turi 1-2 mėn. išlaidoms padengti. Kodėl taupymas šiuo atveju svarbus? Metų pradžioje panašioje apklausoje gyventojų klausiant, kiek jie jaučiasi finansiškai saugūs ir kaip vertina savo finansines perspektyvas, daugiau nei 40 proc. apklaustųjų nurodė, kad jaučia nerimą dėl savo finansinės ateities. Kaip matome, tam tikra dalis žmonių, nejaučiančių finansinio saugumo, yra labai artima žmonių skaičiui, kurie neturi santaupų ir neturi taupymo įpročių. Tai sufleruoja mintį, jog „finansinė pagalvė“ galbūt ir yra raktas į saugumo jausmą“, – aiškina vyriausiasis banko finansų pareigūnas. 

Santaupos – misija įmanoma

Anot V. Bernatavičiaus, taupyti daug lengviau, kai žinome, kodėl tai darome. Jei taupoma tik iš baimės, tai pačiam taupymo veiksmui suteikiamas neigiamas psichologinis aspektas, jaučiama savotiška prievolė. Bet, anot jo, visada galima tą požiūrį pakeisti, bandant taupymo įpročiuose įžvelgti tikslą, kuris mus nuramina ar net motyvuoja.

„Kokie tai gali būti tikslai? Visų pirma, santaupos yra „finansinė pagalvė“ sunkiu metu, taigi – saugumo jausmas, mažesnis streso lygis ir geresnė emocinė sveikata. Antra, santaupos leidžia prisiimti daugiau rizikos gyvenimo sprendimuose. Pavyzdžiui, tai gali suteikti daugiau lankstumo keičiant darbą. Neturėdami santaupų dažnai jaučiamės uždarame rate – negalime sau leisti išeiti iš nemėgstamo darbo vien todėl, kad neturime jokio finansinio buferio, kuris mums suteiktų papildomo laiko geresnio darbo paieškai“, – sako GENERAL FINANCING BANKO atstovas.

Jo teigimu, taupymas taip pat leidžia pasiekti motyvuojančius tikslus – kaupti atostogoms, brangesnei kelionei, vaikų mokslams ar didesniam pirkiniui.

„Kartais ta „finansinė pagalvė“  gali mums leisti padėti ir kitiems, artimiems žmonėms, atsidūrusiems sunkesnėje padėtyje. Tokių tikslų turėjimas padeda į taupymą pasižiūrėti iš pozityvesnės perspektyvos“, –  įsitikinęs V. Bernatavičius.  

GENERAL FINANCING BANKO finansų eksperto teigimu, taupant taip pat yra labai svarbus balansas, todėl besirengiančiam tą daryti žmogui, lengvai suprantama ir labai naudinga gairė yra vadinamoji 50–30–20 taisyklė.

„Šios formulės laikymasis skatina pusiausvyrą tarp patogaus gyvenimo šiandien ir pasiruošimo rytojui, nes pagal ją rekomenduojama 50 proc. pajamų skirti būtiniausioms reikmėms, pavyzdžiui, būstui, maistui ir komunalinėms paslaugoms apmokėti, 30 proc. galima skirti norams, pavyzdžiui, laisvalaikio pramogoms ar vakarienei mieste, o likusius 20 proc. reikėtų atidėti taupymui“, – pabrėžia V. Bernatavičius.

Unikalus taupymo instrumentas

Pasak GENERAL FINANCING BANKO atstovo, namuose ar einamojoje banko sąskaitoje laikomi pinigai dėl infliacijos ilgainiui nuvertėja. Tad lėšas, kurių artimiausiu metu neprireiks, galima saugiai laikyti terminuotame indėlyje arba taupomojoje sąskaitoje ir taip auginti santaupas.

„Taupomoji sąskaita suteikia lankstumo ir lengvą prieigą prie pinigų, nes bet kada galima įnešti ir išsiimti savo lėšas, o kartu ir kaupti palūkanas. Tuo tarpu terminuotieji indėliai labiau skirti didesnes sumas taupyti ilguoju laikotarpiu“, – pataria V. Bernatavičius. 

Finansų eksperto teigimu, GENERAL FINANCING BANKO taupomoji sąskaita nuo kitų panašių taupymo instrumentų skiriasi tuo, kad ją galima papildyti bet kada ir bet kokio dydžio suma. Nuo pat papildymo momento skaičiuojamos palūkanos, lėšas galima pasiimti kai jų prireikia, o neprarandant sukauptų palūkanų už einamąjį mėnesį – iki 3 kartų per mėnesį.

Šiuo metu metinė kintamoji taupomosios sąskaitos palūkanų norma siekia 3 proc., ji taikoma sąskaitoje sukauptai sumai iki 150.000 eurų. Palūkanų dydį bankas peržiūri kartą per mėnesį, apie palūkanų keitimą informuodamas savo svetainėje.

Svarbu ir tai, jog – fizinių asmenų lėšos iki 100.000 eurų, laikomos terminuotuose indėliuose bei taupomojoje sąskaitoje, yra draudžiamos VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“.  Detali informacija apie indėlių draudimo sąlygas ir atvejus, kai indėliai nėra draudžiami ir kai yra taikomi indėlių draudimo išmokų mokėjimo apribojimai, pateikiama VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ interneto svetainėje.