Finansinis raštingumas: esame teisingame kelyje, bet nemenka atkarpa dar liko

Finansinio raštingumo disciplinos Lietuvos ugdymo įstaigose nėra, tačiau gebėjimų pasvertai priimti asmeninius finansinius sprendimus reikia visiems – tiek kasdieniniame gyvenime, kai galbūt tik užsukame į parduotuvę, tiek tais atvejais, kai apsisprendimas turi įtakos tolimesnei ateičiai – pavyzdžiui, perkant būstą ar įsigyjant automobilį. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje dar esama erdvės toliau ugdyti vartotojų finansinį raštingumą, mat kol kas gyventojai šiuos gebėjimus vertina gan vidutiniškai. 

Tokias įžvalgas atskleidė GENERAL FINANCING BANKO atlikta apklausa – jos duomenimis, dauguma respondentų vidutiniškai vertina tiek savo pačių, tiek ir kitų žmonių finansinį raštingumą.  Lietuvos gyventojų finansinį raštingumą vidutiniškai vertina aukščiausio išsimokslinimo grupės atstovai, o paprastai dažniau vertina vyrai. 

Finansinio raštingumo įgūdžiai tebeugdomi 

Skirmantas Ketvirtis, GENERAL FINANCING BANKO Pardavimų departamento direktorius,  komentuodamas atlikto tyrimo rezultatus, sutinka, jog yra išties didelis poreikis geriau išmanyti asmeninių finansų planavimą.  

„Esame dar labai jauna rinka, kalbant apie skolinimąsi ir visas galimas skolinimosi formas. Sąlyginai neseniai visi kaip klientai gavome galimybę įgyvendinti savo tikslus skolinantis, o ne tik tuomet, kai patys susitaupome reikalingą sumą. Taigi, įgūdžiai šioje srityje dar tik formuojasi“, – pastebi S. Ketvirtis. 

GENERAL FINANCING BANKO atlikta apklausa parodė, jog stipriau asmeninių finansų valdymo srityje jaučiasi aukštesnio išsilavinimo bei aukštesnių pajamų grupės asmenys. Savo pačių finansinį raštingumą geriausiai vertina 26-45 m. respondentai, aukščiausio išsimokslinimo, didžiausių pajamų grupės atstovai ir didmiesčių gyventojai. Net 50% respondentų savo pačių asmeninį finansinį raštingumą vertina vidutiniškai, gerai – 28 proc. Kaip pasiekti, kad pažanga šioje srityje aprėptų platesnius visuomenės sluoksnius?  Pasak S. Ketvirčio, nėra geresnio būdo nei kalbėjimas ir nuolatinė informacijos sklaida, kas nuolat ir vyksta Lietuvoje – finansinio raštingumo temomis konsultuoja nepriklausomi finansų ekspertai, įstaigų atstovai, tam skirtos specializuotos laidos ir rubrikos žiniasklaidoje.  

„Nesiimu spręsti, kada jau galėsime pasakyti – štai, tikslas pasiektas, bet esame teisingame kelyje“, – mano GENERAL FINANCING BANKO atstovas.  

Jis ragina nevengti ieškoti gyvų konsultacijų – nepaisant to, kad bankai linkę nemažą dalį veiklos perkelti į internetinę erdvę, tačiau informacijos apie asmeninių finansų valdymą dėl to viešojoje erdvėje nesumažėja. Be to, nereikia suabsoliutinti – gyvos bankų ar kitų finansų bendrovių konsultacijos tebėra pasiekiamos ir mielai teikiamos, juk į jas besikreipiantys žmonės – potencialūs klientai.  Pavyzdžiui, GENERAL FINANCING BANKAS savo klientams siūlo platų klientų aptarnavimo skyrių tinklą.

Ketvirtis atkreipia dėmesį ir į tai, kad kiekvienas asmuo yra individualus ir priimami finansiniai sprendimai turi atitikti būtent jo poreikius. Kaip išmokti tokių paprastų dalykų kaip, pavyzdžiui, įsivertinimas – ką įsigyti šiandien, ką rytoj, o kuriuos sprendimus atidėti vėlesniam laikui? 

„Juokaudamas galėčiau sakyti, kad gali padėti mūsų tėvai ar seneliai – tiesiog paklaustų „o kam tau to reikia“. Bet, kalbant rimčiau,  atsakymus žino tik konkretus asmuo. Esame skirtingi, mūsų situacijos ir galimybės skirtingos. Ką vienam geriau atidėti, kitam gali atrodyti neatidėliojama.  Tarkime, pirkti šeimai dar vieną automobilį ar galime išsiversti su vienu?  Manau, kad reikia kalbėtis ir tartis su šeimos nariais, kartu nusistatyti prioriterus ir priimti geriausius sprendimus. Grįžčiau prie kalbėjimosi su šeimos nariais, kitais svarbiais žmonėmis. Kalbantis atsiranda daugiau erdvės supratimui dviem aspektais: kol svarstysime, laimėsime laiko, t. y. nepirksime stumiami emocijų čia ir dabar, o antrasis – gausime skirtingų nuomonių, žinių, kurios padės priimti geresnį sprendimą“, – pažymi S. Ketvirtis. 

Mažiau įtampos ir streso 

Finansinis raštingumas yra ir psichologų plačiai tyrinėjama sritis. Psichologijos objektai – žmogaus mąstymas, emocijos ir elgesys, po šiuo „skėčiu“ palenda ir žmogaus finansiniai sprendimai, nuostatos apie pinigus, ekonominė elgsena, sako Alina Martinkutė-Vorobej, Lietuvos psichologų sąjungos narė. 

„Tyrimai finansinio raštingumo srityje rodo, kad finansiškai raštingi žmonės daro labiau pasvertus finansinius sprendimus – labiau linkę turėti santaupų, atsakingai skolinasi, planuoja biudžetą.  Žmogus, mokantis gauti ir turėti pakankamą kiekį pinigų savo poreikiams patenkinti, jaučiasi labiau pasitikintis savo jėgomis, galintis planuoti savo artimą ar tolesnę ateitį, jaučiasi atsparesnis galimoms finansinėms krizėms. Paprastai tariant, finansinis raštingumas mažina gyvenimo įtampų ir streso kiekį“, – pabrėžia psichologė.  

Pasak A. Martinkutės-Vorobėj, kuomet žmogus suvokia, kaip pinigus efektyviai paskirstyti savo reikmėms, jis mažiau patiki savo finansinius sprendimus atsitiktinumams („o gal laimėsiu loterijoje ar netikėtai stipriai pakels algą?“), o kontroliuoja ir planuoja juos pats.   

Anot psichologės, nerimą kelia tai, kad dalis suaugusiųjų neieško pagalbos finansiniais klausimais, tai yra, statistiniam lietuviui finansinio raštingumo klausimas jo prioritetų skalėje neužima aukštos vietos. 

„Kad dauguma gyventojų mokytųsi bent finansinio raštingumo pagrindų, svarbu keisti  gana gają socialinę normą (dažnai neįsisąmonintą), kad finansai svarbu tik tiems, kas su jais susiduria savo versle ar profesinėje srityje. Finansinis raštingumas svarbus kiekvienam, jis suteikia saugumo ir stabilumo kiekvienam.

Kai asmuo įsisąmonins finansinio raštingumo svarbą, jis pats net neraginamas ieškos informacijos, mokymų, patarėjų. Tikėtina, kad dalis gyventojų   finansų temų vengia ir dėl to, kad jos susijusios su skaičiais, sudėtingomis sąvokomis ir sunkiai suprantamais grafikais. Todėl svarbu, kad egzistuotų tokios informacijos įvairovė  skirtingų gebėjimų ir patirčių žmonėms“, – pabrėžia psichologė.