Finansinis saugumas: žingsniai, padėsiantys sutaupyti „juodai dienai“

Mėnuo įpusėjo, o sąskaitoje jau švilpia vėjai ir vėl galvojate, kaip čia išgyventi iki kitos algos ar iš kurio draugo dar nesiskolinote? Kad vos gautas atlyginimas ar santaupos „juodai dienai“ neiškeliautų „degantiems“ pirkiniams, savo išlaidas būtina išmokti planuoti.

Kaip nedideliais ir visiems prieinamais žingsniai galima užsitikrinti finansinį saugumą, pataria „General Financing“ Klientų sėkmingos patirties vadovas Skirmantas Ketvirtis.

Išsiaiškinkite, kur dingsta jūsų pinigai

„Nesvarbu, ar taupote vasaros kelionei, ar naujam būstui, ar norite atsidėti tam tikrą sumą „juodai dienai“ – pirmiausia išsiaiškinkite, kur ir kokias sumas išleidžiate neplanuotiems ir dažnai ne patiems būtiniausiems pirkiniams. Išlaidas planuoti pradėkite nuo visų išlaidų rašymosi, net ir pačių smulkiausių. Grupuokite išlaidas apibendrinančiomis kategorijomis, pavyzdžiui, „maistas“, „buitis“, „kelionės“, „pramogos“ ir pan. Pradėsite vertinti išlaidų dydį, dažnį, būtinumą“, – nuo ko pradėti, pataria S. Ketvirtis.

Pasak jo, mėnesinis asmeninio biudžeto administravimas būtinas norint pamatyti, kurios išlaidos yra neišvengiamos, o kurias galima planuoti ir netgi atsisakyti.

„Siūlyčiau aiškiai įsivardyti ir taupymo tikslus. Jie gali būti trumpalaikiai, pasiekiami ypač lengvai –  per keletą mėnesių ar metus – ir ilgalaikiai – tokie, kuriems gali prireikti ne vienerių metų. Turint konkretų tikslą, taupymas įgis visai kitą prasmę ir labai dažnai bus motyvacija jo siekti. Be to, turint tikslą ir konkretų laiką, iki kada jį turiu pasiekti, daug lengviau stebėti, kaip sekasi, esant poreikiui savo asmeninį biudžetą galima perskirstyti iš naujo. Pinigai neturėtų būti siekis savaime – jie turėtų būti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti“, – teigia S. Ketvirtis. 

Maži pokyčiai – didelės santaupos

Eksperto teigimu, matant savo asmeninių išlaidų sąrašą galima labai paprastai įvertinti, kurias iš jų galima sumažinti, o kurių išlaidų galima apskritai atsisakyti. Kartais, pasak S. Ketvirčio, užtenka visai nedidelių pokyčių, leidžiančių pasiekti reikšmingų rezultatų.

„5 eurai už dienos pietus gal ir nėra daug, tačiau per savaitę tai sudaro 25 eurus, per mėnesį – 100, per metus – 1200. Gal vertėtų pagalvoti apie pietų nešimąsi, o mieste pietauti tik keletą kartų per mėnesį ar išskirtinėmis progomis, pietums skiriamus pinigus atidedant taupymui? Eidami į darbą visuomet užsukate kavos puodelio išsinešimui? Gal vertėtų pagalvoti apie kavą ofise, tuos pinigus skiriant būsimoms atostogoms? Noras sutaupyti gali tapti netgi motyvacijos priemone mesti rūkyti“ – apie pačius paprasčiausius taupymo būdus sako S. Ketvirtis.

Pasak jo, itin svarbu asmenines išlaidas vertinti kūrybiškai. Daugelį kasdienių įpročių galime pakeisti žymiai pigiau atsieinančiais, o kartais dar ir suteikiančiais papildomos naudos: pavyzdžiui, automobilį kartais galime iškeisti į dviratį ar paspirtuką, jei mėgstame išlaidauti drabužių parduotuvėse – galime ieškoti pigesnių būdų atnaujinti savo garderobą ar prieš perkant konkretų rūbą įvertinti, ar jo tikrai reikia, o gal vietoj kelių perkamų geriau įsigyti tik vieną, kurio tikrai reikia.

Atlyginimas sau

„Dažniausia net ir geri norai kiekvieną mėnesį atidėti konkrečią sumą baigiasi impulsyviu naujo ir nebūtinai visuomet reikalingo daikto įsigijimu. To išvengti galima automatizuojant taupymo procesą. Patarčiau pasirinkti funkciją, kad kiekvieną mėnesį vos tik gavus atlyginimą į atskirą taupymo sąskaitą būtų automatiškai pervedama fiksuota pinigų suma. Pervedamus pinigus laikykite atlyginimu sau, galite net nusimatyti, už ką ir kokį laikotarpį“, – teigia S. Ketvirtis.

Svarstantiems, kokią sumą reikėtų skirti, ekspertas sako, jog tai priklauso nuo gaunamų pajamų. Tačiau net ir gaunantys kuklias pajamas turėtų vadovautis 50–30–20 taisykle: 50 proc. pajamų skiriama būtiniausiems poreikiams, 30 proc. – hobiams bei maloniems pirkiniams, o 20 proc. – taupymui ir investicijoms.

„Įdarbinkite“ pinigus, ne tik save 

„Visi žinome, kad blogiausias variantas yra turimas santaupas laikyti „kojinėje“. Todėl norėdami uždirbti, dirbti galime ne tik patys, bet ir įdarbindami savo turimus pinigus. Net ir nedidelė suma šiandien gali būti paverčiama indėliu, daryti nieko neturėsite, o pinigai augins – net jei ir nedideles – tačiau palūkanas“, – sako S. Ketvirtis.

Anot jo, investuojant pinigus į indėlius praktiškai neegzistuoja jokia rizika. Blogiausia, kas galėtų nutikti – nusprendus pinigus pasiimti anksčiau laiko neteksite palūkanų, kurias galėjote uždirbti.

„Matome klientų poreikį taupyti kaupiant indėlius, todėl netrukus pasiūlysime terminuotųjų indėlių paslaugą ypač patraukliomis sąlygomis. Todėl norėdami papildomai užsidirbti dėl pačių palankiausių  sąlygų pasitarkite su finansų ekspertu“, – teigia „General Financing“ Klientų sėkmingos patirties vadovas.

Pasak S. Ketvirčio, svarbiausia suprasti, kad sutaupyti ir savo finansinį saugumą užsitikrinti gali visi. Tereikia šiek tiek kantrybės ir išradingumo.