GENERAL FINANCING BANKAS didina indėlių palūkanas: reaguojama į padėtį rinkoje ir žmonių lūkesčius

Infliacijai šaunant į aukštumas, o Europos centriniam bankui (ECB) didinant palūkanų normas, keičiasi situacija terminuotųjų indėlių rinkoje. Šiuo metu iš viso Lietuvos kredito įstaigose saugoma apie 20 mlrd. Eur indėlių, iš jų daugiau nei 16 mlrd. yra einamosiose sąskaitose. „Dalį šių lėšų būtų galima laikyti terminuotuose indėliuose, už kuriuos siūlomos palūkanos – infliacijos įveikti taip nepavyks, tačiau būtų prarandama mažiau“,  – teigia Valdas Bernatavičius, GENERAL FINANCING BANKO Vyriausiasis finansų pareigūnas.

2022 m. liepos mėn. ECB pirmą kartą per 11 metų padidino palūkanų normas. Rugsėjo mėn. atliktas palūkanų didinimas buvo didžiausias per visą ECB istoriją. Per ateinančius mėnesius palūkanos greičiausiai bus dar didinamos.

Pasak V. Bernatavičiaus, ši ECB vykdoma politika, siekianti pažaboti infliaciją, jau atsispindi komercinių bankų veikloje, kalbant tiek apie indėlių, tiek apie paskolų palūkanas. Lietuvos banko statistika rodo, kad paskolų palūkanų normos palaipsniui auga, nors didieji komerciniai bankai vis dar nemoka palūkanų už terminuotuosius indėlius arba moka labai mažas. Apie tai buvo pasisakymų viešumoje, pavyzdžiui, Lietuvos bankų asociacija (LBA) patikino, kad palūkanos už gyventojų bankuose laikomus terminuotus indėlius artimiausiu metu nedidės, kadangi Lietuvos finansų sistemoje šiuo metu pinigų yra tiek, kad rinkos dalyviams nėra poreikio pritraukti papildomų indėlių.

„Žmonėms natūraliai kyla klausimas, kodėl kreditai brangsta, o palūkanos už indėlius neauga. Tačiau padėtis didžiuosiuose bankuose yra kitokia nei mažesniuose arba kredito unijose. Nuo vasaros indėlių palūkanos pradėjo šiek tiek augti, tačiau tik mažesnėse kredito įstaigose“, – pažymi V. Bernatavičius.

Atliepia gyventojų lūkesčius

Jo teigimu, palūkanų normų už indėlius tendencijos yra susijusios su pasiūla ir paklausa rinkoje, o ECB taikoma palūkanų norma indėlių palūkanas keičia netiesiogiai, būtent per pasiūlos-paklausos mechanizmą. Gyventojų lūkesčiai infliacinėje aplinkoje lemia tai, kad jie mažiau linkę laikyti indėlius už mažas palūkanas. Mažesni rinkos žaidėjai, tokie kaip GENERAL FINANCING BANKAS, turi didesnę paklausą pinigams ir, siekdami pritraukti indėlių savo veiklos plėtrai, didina palūkanas už indėlius, tuo pačiu atliepdami ir gyventojų lūkesčius dėl palūkanų augimo.

GENERAL FINANCING BANKO šiuo metu siūlomos palūkanos už indėlius – pakankamai patrauklios: didžiausio termino (nuo 2 metų ir ilgiau) indėliams 3 proc. metinių palūkanų, vienerių metų indėliams – 2,75 proc., pusmečio terminui – 2 proc. GENERAL FINANCING BANKO indėlių palūkanos niekada nebuvo nulinės, kadangi organizacija terminuotųjų indėlių lėšas naudoja savo paskolų portfeliui finansuoti ir tai yra didžiausias paskolų portfelio augimo finansavimo šaltinis.

Tuo tarpu didieji komerciniai bankai pasižymi kitokia balanso struktūra, jie teikia kasdienines bankininkystės paslaugas, turi daug vienadienių indėlių (einamosios sąskaitos), kurių likutis pandemijos metu sparčiai augo ir sukūrė perteklinį likvidumą. Taigi, kol šių bankų perteklinis likvidumas išliks, tol indėlių palūkanos juose nedidės.

Kaip pažymi V. Bernatavičius, kartais rinkoje komentuojama, esą mažosios kredito įstaigos prisiima didesnę riziką, dėl to ir indėlių palūkanos aukštesnės. „Manau, apie riziką kalbėti šiuo atveju nėra teisinga, nes indėliai iki 100 tūkst. Eur yra apdrausti valstybės. Vertinant kredito įstaigos riziką apskritai, ji neturėtų būti siejama su įmonės dydžiu – reikėtų vertinti konkrečios įstaigos kredito reitingą“, – paaiškina ekspertas.

Sumažina praradimus dėl infliacijos

Pasak V. Bernatavičiaus, akivaizdu, kad terminuotųjų indėlių palūkanos neaplenks dabartinės beprecedentės infliacijos. ECB infliacijos siekis yra 2 proc., bet šiuo metu ji Europos Sąjungos šalyse daug aukštesnė, ypač Baltijos valstybėse. Lietuvoje metinė infliacija rugpjūtį buvo 21,1 proc. Visgi laikant pinigus terminuotame indėlyje, praradimai dėl infliacijos tampa bent keliais procentais mažesni.

„Laikydami pinigus terminuotuose indėliuose, tikriausiai nesutaupysime tokiems ilgalaikiams tikslams kaip pensija ir vargu, ar iš palūkanų pragyvensime. Indėlis yra saugi turto forma, kurios paskirtis – susitaupyti didesniems pirkiniams, kuriuos planuojame netolimoje ateityje, ir turėti rezervą vadinamajai „juodai dienai“, jei nutiktų svarbių įvykių gyvenime, turinčių įtakos finansinei padėčiai“, – sako GENERAL FINANCING BANKO Vyriausiasis finansų pareigūnas.

Anot jo, terminuotasis indėlis – ir labai lanksti turto forma, kadangi bet kuriuo metu galima atsiimti indėlį.   Tiesa, jį atsiimant anksčiau termino, nebus išmokamos palūkanos. Tačiau gyventojai jau yra išmokę pakankamai gerai valdyti savo finansus ir indėlius ilgam laikotarpiui išskaido smulkesnėmis sumomis, kad prireikus pinigų nebūtų prarandamos visos palūkanos.

V. Bernatavičius primena, kad nepatariama visas turimas lėšas laikyti terminuotuose indėliuose. Idealiu atveju rekomenduojama einamojoje sąskaitoje laikyti maždaug pusės metų žmogaus išlaidų rezervą, tačiau, savaime suprantama, tokie sprendimai kaskart priklauso nuo individualios situacijos.

„Visgi jei yra noras susitaupyti didesniam pirkiniui, atsidėti pinigų nenumatytoms gyvenimo situacijoms, tuomet indėlis – patogi priemonė“, – teigia GENERAL FINANCING BANKO atstovas. 

Lietuvos banko duomenimis, šiemet trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, gyventojų indėlių bankuose per ketvirtį padidėjo 356 mln. Eur (1,8 proc.).