Gerumo pyragai ir pagalbos rankos

„Labas, visiems geriesiems kepėjams! Šią grupę sukūriau ne šiaip sau. :) Pirmiausia, tai ačiū jums visiems, prisidedantiems prie švenčių kūrimo „Betanijos“ valgykloje (......). Paco g. 4 yra VA „Caritas“ socialinės pagalbos ir integracijos centras „Betanija“, kasdien jame veikiančioje valgykloje apsilanko 100-150 skurstančių žmonių. Pietums gauna duonos bei lėkštę sriubos, bei arbatos. Anksčiau parduotuvės atveždavo ir besibaigiančio galiojimo pyragų. Deja, šie metai tikrai yra labai skurdūs ir šykštūs skanumynų valgyklos lankytojams, pyragų neliko...“ – tai savanorės Akvilės „Facebook“ grupės „Kepu gerumo pyragą“ pristatymo pradžia. Būtent nuo idėjos apie gerumo pyragus skurstantiems žmonėms prasidėjo dar viena „General Financing“ komandos savanorystės patirtis.

„Jūs galite ne tik pyragus iškepti ir atvežti. Valgykloje visomis darbo dienomis yra laukiamos pagalbos rankos, norinčios padėti pasiruošti pietums, juos patiekti ir po pietų susitvarkyti“, - toks atsakymas iš savanorės Akvilės atkeliavo pasiteiravus, ar galime sunkiai besiverčiančių žmonių būtį praskaidrinti savo keptais, naminiais gerumo pyragais. Tad vieną šiltą penktadienio priešpietį, „General Financing“ kolektyvas išskubėjo į Vilniuje įsikūrusią „Caritas“ socialinės pagalbos ir integracijos centro „Betanija“ valgyklą. Pietų metu valgykloje savanoriauti pasiryžusieji, drauge vežėsi ir dešimt gardžiausiai kvepiančių pyragų, kuriuos iškepė kiti, asmeniškai prisijungti negalėję, kolegos.

Nors valgykloje pietūs prasideda nuo 13 valandos, jau prieš dvyliktą pusė valgyklos stalų  buvo užimti. „Mūsų centras atsidaro nuo devintos valandos. Kol valgyklos darbuotojai ir savanoriai ruošiasi pietums, verda sriubą, rūšiuoja iš „Maisto banko“ gautą maistą, lankytojai gali čia leisti laiką, - papasakojo „Betanijos“ centrui vadovaujantis Miroslavas Seniuta. – Centre mes turime dušus, galima išsiskalbti drabužius, tad žmonės pabūna ilgiau. Jie susirenka čia ir pabendrauti“.

Jau 27-erius metu valgykloje dirbanti moteris, besidžiaugdama mūsų pagalba, papasakojo, kad į valgyklą pietų ateina daug pagyvenusių žmonių. „Pensiją jie gauna mažą, viską išleidžia mokesčiams ir vaistams, tad valgyti belieka pas mus,“ – realybės sunkumą atskleidė moteris.

„Betanijos“ valgyklos pietų meniu paprastas ir kasdien beveik tas pats – penkios riekelės duonos ir dubenėlis tirštos, gadžiai kvepiančios sriubos. Tada, jei nutinka laimė, pyrago vienas kitas gabaliukas ir arbata ar kava. Jei po pietų sriubos lieka, norintiesiems jos dar įpilama į plastikinius kibirėlius, kad parsineštų namo. Pabaigai – lauknešėliai iš „Maisto banko“: kam kliūna daržovės, kam vaisius, kam konservai, priklausomai, ko tą dieną atvežė.

Betanijos centrą išlaiko „Caritas“, šiek tiek savivaldybė, maisto produktus žmonėms valgykla gauna iš „Maisto banko“ bei privačių iniciatyvų, padedančių paįvairinti sunkiai besiverčiančiųjų racioną, pagerinti jo kokybę. Prieš ketverius metus „Betanijoje“ pradėjusi savanoriauti Akvilė, čia – dažnas svečias. Jos aktyvumo ir noro padėti artimui dėka, skurdžiai gyvenatys žmonės gali dažniau džiaugtis ne tik dubenėliu sriubos, tačiau ir skanėstais. Susiradusi mus valgykloje, ji džiaugėsi, jog atsirado privati įmonė, kuri parūpins mėsos, tad kartą per savaitę žmonės galės gauti ir mėsišką patiekalą.

Savanorystė skurstančiųjų valgykloje „General Financing“ komandai paliko gilius įspūdžius:

Julija: Ne veltui sakoma “gera daryti gera”... Gera pasidalinti savo laiku, pyrago gabalėliu su tuo, kuris jo neturi, gera suteikti dėmesį žmogui, kuris jo išsiilgęs ir tiesiog gera daryti gera. Sutikome nuostabius, stiprią atjautą turinčius žmones, paskyrusius visą savo gyvenimą padėti kitiems. Taip pat sutikome linksmas ir iškalbingas garbingo amžiaus moterytes, susibūrusias į šaunią pašnekesių kupiną grupelę. Sutikome ir liūdnus, piktus, nusiminusius, neįgalius, likimo, o gal pačių savęs, palaužtus žmones.

Įdomu tai, kad 80 procentai šių žmonių yra senjorai, nugyvenę garbingą gyvenimą, atidirbę daugelį metu, o šiandien ieškantys pagalbos ir maisto įvairiose labdaros organizacijose. Apsilankius tokioje vietoje labai ryškiai pastebima tūkstančius kartų spaudoje aprašyta socialinė atskirtis. Ir jiems tikrai reikia pagalbos, mūsų, labdaros organizacijų ir valstybės pagalbos. Apima liūdesys, svetimos gėdos jausmas, kai žmonės supuola prie maisto krepšelio ir kaip skėriai juos iššluoja, paliekant pykčio bangą dėl negauto skanesnio kąsnio maisto. Bet tuo pačiu džiugu, kad vis daugiau žmonių prisideda prie šių žmonių gerovės. Nuoširdi padėka „Betanijos“ valgyklos darbuotojams, kad mus draugiškai priėmė ir pasidalino savo kasdienybe.

Aistė: Savanorystė „Caritas“ "Betanijos" valgykloje paliko įvairių įspūdžių – iš vienos pusės, labai džiaugiuosi, kad padariau gerą darbą, prisidėjau prie prasmingos veiklos, sustiprinau ryšį su kolegomis (visgi vyko tikras komandinis darbas). Tačiau, iš kitos pusės, pamačius skurdžiau gyvenančius, vargstančius žmones, pasidarė liūdna – ypatingai dėl senolių, kurie pritrūksta kasdienės duonos ar sriubos dubenėlio. Smagu, kad yra tokios organizacijos kaip „Maisto bankas“, „Caritas“, gausybė savanorių, kurie kiekvieną dieną tą duonos gabalėlį ir sriubos dubenį paduoda ir pamaitina. Tikrai norėsiu dar ten sugrįžti ir savanoriauti esant galimybei!

Jolita: Šios kelios savanorystės valandos leido akimirkai sustoti ir pažvelgti į paprastus ir nuoširdžius dalykus. Tiesiog gera matyti nuoširdžią žmogaus šypseną. Atrodo, nieko stebuklingo ir nenuveikėme, tačiau paprasti dalykai daro stebuklus. Siekdami aukštumų ir bėgdami, kas dieną būkime nuoširdūs ir vertinkime paprastus dalykus, tokius, kaip žmonių buvimą tarp žmonių.