„Greitieji“ kreditai nugrimzdo į istoriją, šiandien – tik atsakingas skolinimasis

Pagundų būna visokių: įsigyti naujesnį telefoną, pažangesnį buities prietaisą, o ką jau kalbėti apie akyse nuolat mirgančias automobilių ar gražesniais, nei turime patys, baldais apstatytų būstų reklamas... ir tuomet kyla pagunda skolintis. Tik šiandien skolinimasis nebe tas – vadinamieji „greitieji kreditai“, į nesibaigiantį skolų ratą įsukdavę nemažai žmonių, nesugebėjusių pasverti savo finansinių galimybių – finansinio sektoriaus istorija.

Žinomi finansų ekspertai pažymi – šiuo metu skolinimasis yra kur kas griežčiau reglamentuojamas tiek teisės aktais, tiek pačių finansų institucijų vidinėmis tvarkomis, taigi „greitųjų kreditų“ epocha jau yra praeityje. Tačiau pagundos neišnyko. Kaip elgtis, kad net ir akylai prižiūrimoje skolinimosi rinkoje nepadarytume pražangų, už kurias patys vėliau susimokėsime brangiau nei tikėjomės?

Skolintojams – griežti reikalavimai

Valdas Bernatavičius, GENERAL FINANCING BANKO vyriausiasis finansų pareigūnas, pažymi, kad vadinamieji „greitieji kreditai“ dabar yra veikiau stereotipinė terminologija, turinti šaknis neatsakingo skolinimo ir skolinimosi praeityje.

„Šiuo metu finansų rinka yra griežtai reguliuojama ir neatsakingo skolinimo neturėtų būti. Tiesa, 2008–2009 m. finansų krizė ir tuometė nekilnojamojo turto rinkos griūtis nemažai vartotojų įstūmė į sudėtingą situaciją, paliko juos su didele finansine našta. Tačiau atidžiau panagrinėjus to meto ir vėlesnius įvykius, akivaizdu, kad neatsakingo skolinimosi buvo visuose segmentuose, tai yra, problema buvo ne vien vadinamieji „greitieji kreditai“. Mano nuomone, bet koks verslas turi būti etiškas, o ir vartotojas yra įsipareigojęs pamąstyti apie savo galimybes“, – sako V. Bernatavičius.

Finansų ekspertas pabrėžia, kad šiuo metu nebėra prasmės skolinimo ir skolinimosi skirstyti į „greitą“ ir „lėtą“ – įsigalėjus skaitmeninėms technologijoms, daugelis procesų tapo greiti, potencialaus skolininko finansines galimybes galima įvertinti per kelias minutes. Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad skolinimo aplinkybės vertinamos nepakankamai kruopščiai.

„Skolintojai  – bankai ir kitos finansų institucijos – privalo įvertinti kliento pajėgumą grąžinti paskolą, atsižvelgti į jo finansų būklę, pajamas, jų stabilumą, kitus finansinius įsipareigojimus bei asmenines aplinkybes. Šie reikalavimai sparčiai evoliucionavo, tą lėmė karti praėjusios krizės patirtis. Dabar ši sritis yra ne tik nuosekliai reguliuojama teisės aktais – smarkiai išaugo ir rinkos dalyvių sąmoningumas. Skolintojai irgi yra įpareigoti taip elgtis, ir patys nusibrėžia „raudonąsias linijas“, kurios užkerta kelią neatsakingam skolinimui“, – pabrėžia GENERAL FINANCING BANKO vyriausiasis finansų pareigūnas.

Atsakomybė ir finansinė drausmė

Pasak V. Bernatavičiaus, kalbant apie vartotoją, kertinės sąvokos – atsakomybė ir savidrausmė. Svarstant skolintis, būtina atkreipti dėmesį į visas sąlygas, įvertinti ne vien palūkanas, bet ir kitus mokesčius; įsivertinti mėnesio įmoką, kad įprastoje gyvenimo tėkmėje nekiltų finansinių nepatogumų. 

„Skolindamiesi įsipareigojame, o įsipareigojimų nevykdymas formuoja neigiamą kredito istoriją. Galbūt ateityje vartotojui prireiks būsto paskolos, galbūt jis net turės reikiamą pradinį įnašą, tačiau jei kredito istorija bus probleminė, joje bus uždelstų mokėjimų ar likusių įsiskolinimų / skolų, būsto pirkimo planus gali tekti atidėti“, – pavyzdį pateikia V. Bernatavičius.

Jis atkreipia dėmesį ir į žmogiškuosius veiksnius – tarkime, ar kasmėnesinė paskolos įmoka netaps varginančia našta, kai reikia smarkiai suvaržyti įprastą gyvenimą. 

„Savidrausmė, kruopštus svarstymas, ar tikrai reikia paskolos –  labai svarbu. Skolintojai visgi daro prielaidą, kad žmonės yra sąmoningi, išsilavinę ir gebantys atlikti skaičiavimus, net jei jų finansinis išprusimas nėra aukščiausio lygio. Apibendrinant – net jei finansų įstaiga paskolą suteikia, nebūtina ją imti. Geresnė kredito istorija, šiek tiek pakoreguoti vartojimo įpročiai – visa tai bus tik į naudą pačiam žmogui. Kita vertus, pasvėrus visas aplinkybes ir priėmus teisingus sprendimus, paskola žmogui gali padėti išspręsti tam tikro laikotarpio finansinius uždavinius“, – reziumuoja V. Bernatavičius.

Šarūnas Frolenko, Finansinių paslaugų įmonių asociacijos „Finco“ direktorius

„Šiuo metu vartojimo kreditų teikimą reguliuoja Vartojimo kredito įstatymas, nepriklausomai nuo to, ar kreditą suteikia bankas, ar kita finansų įstaiga. Jau ilgą laiką visos finansų įstaigos, suteikdamos vartojimo kreditą – ar tai būtų kredito kortelė, ar kreditas pervedamas į sąskaitą, ar įsigyjama prekė, paslauga – laikosi tokio pat reguliavimo.

Mano vertinimu, dabar visi, tiek bankai, tiek kitos finansų įstaigos nori būti greitos, sparčiai aptarnauti klientus ir suteikti vartojimo paskolas. Svarbiausia, kad visi vienodai laikosi teisinio reguliavimo ir atsakingo skolinimo principų. Taigi, terminas „greitieji kreditai“ pamažu grimzta į praeitį, kadangi jis atsirado tuomet, kai teisinis reguliavimas nebuvo toks aiškus kaip šiuo metu. 

Kalbant apie vartotoją, skolinantis svarbiausia kritiškai įvertinti savo galimybes grąžinti paskolą. Būtina įsivertinti jau turimus įsipareigojimus, esamas pajamas bei riziką joms sumažėti. Svarbiausia – būti tikram, kad gauta paskola netaps našta ir problema. Geriau nepasiskolinti, neįsigyti daikto ar paslaugos, nei vėliau turėti sunkumų grąžinant paskolą.

Taip pat ir renkantis paskolos grąžinimo terminą – svarbiausia įvertinti savo pajamas ir išlaidas bei kaip keisis pragyvenimui liekančių pajamų dydis gavus paskolą. 

Pagrindinis principas skolinant ir skolinantis yra šis: tiek kredito įstaiga, tiek ir pats vartotojas turi atsakingai vertinti situaciją ir galimybes grąžinti paskolą.“