Įdomesnis važiavimas dviračiu: su traukiniu ir planuojant maršrutus užsienyje

GF darbuotojai, Aurelija ir Tomašas, dažnai mina dviratį po darbo. Jie vieningai sako, kad dviratis – puikiai „pravalo“ galvą, puikūs vaizdai atperka nuovargį, o nuotykiai praskaidrina kasdienybę.

Dviratininkai mėgėjai papasakojo apie mėgstamus maršrutus ir apie būsimus „dviratiškus“ planus.

Traukiniu su dviračiais

Aurelija mūsų tinklaraščiui papasakojo apie labai vaizdingą maršrutą, kurį rekomenduoja visiems dviratininkams mėgėjams. Ypač jeigu atrodo, kad visas artimas Vilniaus apylinkes dviračiu jau esate ištyrinėję.

„Mūsų mažas nuotykis drauge buvo ir kol kas ilgiausias įveiktas atstumas dviračiu per vieną dieną – 64 kilometrai.

Su vyru dviračiais važiavome iki geležinkelio stoties, sėdome į traukinį ir važiavome iki kairiojo Neries kranto turizmo trasos. Trasoje teko įveikti virš 20 kilometrų gražiausiais miško keliukais, sustojant apsižvalgyti specialiai įrengtose sustojimo vietose prie lankytinų objektų.

Po visos dienos, praleistos trasoje, traukiniu vėl grįžome atgal į Vilnių. Labai smagu, kad „Lietuvos geležinkeliai“ suteikia galimybę greitai ir patogiai keliauti su dviračiais.“

Planuose – dviračiai Maroke

Tuo metu Tomašas dalijosi savo svajone kada nors leistis į įdomius pasivažinėjimus dviračiais užsienyje. Pavyzdžiui, jam viliojančiai atrodo galimybė dviračius minti Maroke, pamatyti kitokios gamtos.

Aurelija taip pat sako, kad atostogų metu, jeigu tik yra galimybė, stengiasi išsinuomoti dviratį, kad galėtų apžiūrėti apylinkes bei pavažinėti dar nematytais maršrutais.

Kiekvienas išvažiavimas dviračiu – mažas nuotykis

Aurelija šypsosi, paklausta, ar tenka patirti nuotykių važinėjant dviračiu: „Kiekvienas išvažiavimas būna kaip atskiras nuotykis. Dažniausiai jie atsitinka tuomet, kai nusprendžiu važiuoti nežinomais kelias, nes „girdėjau, jog kažkas sakė, kad čia gražus kelias“.

Tokie nusukimai tada baigiasi dviračio stūmimu į aukščiausius kalnus arba navigacijos įsijungimu, kad mane išvestų iš didžiausio miško.“

Tomašas jai pritaria ir pasakoja, ne kartą teko minti per liūtis, nes prieš tai neatkreipė dėmesio į orų prognozes. Nuotykių pasitaiko ir iš anksto nenumačius konkretaus maršruto:

„Nepasidomiu, mindamas sugalvoju išbandyti kokį naują maršrutą ir gaunasi po to, kad tenka ilgesnį atstumą minti per kokį sudėtingą kelią, kur nėra asfalto ar labai stačios įkalnės“

Be to, šiemet pokštus krėtė senos padangos – sprogo tai viena, tai kita. Teko skambinti ir išsikviesti pagalbą, kad parvežtų ir netektų daugiau kaip 20 kilometrų stumti dviratį su tuščia padanga. Dabar padangos pakeistos, tad nebaisu leistis ir į ilgesnius žygius.

Vaizdingi Vilniaus dviračių maršrutai

Aurelija visiems, mėgstantiems važinėti dviračiu, siūlo savo mėgstamą maršrutą: Santariškės – Verkių parkas – Žalieji ežerai.

„Man maloniausias važiavimas yra geros dangos miško keliukais, kada nebesigirdi mašinų ūžimo ir galima mėgautis gamta. Taip pat visiems rekomenduoju pavažiuoti iki kairiojo Neries kranto turizmo trasos – turininga diena ir gera nuotaika garantuota“, – pasakojo GF darbuotoja.

Tomašas dviratį stengiasi minti bent tris kartus per savaitę. Dažniausiai – link Didžiosios Riešės, sugrįžtant Molėtų plentu arba užsukant iki Žaliųjų ežerų.

Taip pat rekomenduotas daugelio GF kolegų maršrutas – palei Nerį per Verkių regioninį parką link miesto centro.

Ilgiausias Tomašo per vieną dieną nuvažiuotas atstumas dviračiu – 85 kilometrai. Pasivažinėjimas į Trakus iš Vilniaus – įsiminė ilgam:

„Į dviratį žiūrėti nenorėjau gal kokią savaitę, nes tada, galima sakyti, buvo mano pirmas važiavimas po kelių metų pertraukos, kelios savaitės po dviračio pirkimo.

Šią vasarą išsikėliau tikslą – numinti 100 kilometrų. Kadangi mano dviratis ne plentinis, tai reikia pasiruošimo ir atitinkamo oro. Šiuo metu tiek dar neįveikiau, bet dar liko rugpjūtis – būtinai nuvažiuosiu“.