Ką būtina į(si)vertinti planuojant keisti darbą?

Ko gero, bent kartą sau esate uždavę klausimą, ar tikrai esate ten, kur norite, ir darote, tai, kas kelia didžiausią pasitenkinimą. Tačiau viena – svarstymai sunkiomis dienomis, ir visai kas kita – nuolatinis nepasitenkinimas darbu. Būtent pastaroji būsena signalizuoja apie pokyčių poreikį. Kaip pasiryžti ir slaptus ketinimus sklandžiai įgyvendinti, pataria psichologas Olegas Lapinas.

Kaip suprasti, ko iš tiesų nori?

Net ir jausdami nepasitenkinimą turima karjera ar veiklos sritimi, dažnai nesugebame konkrečiai įvardyti, ką iš tiesų norėtume veikti. Dirbantys prie Excel lentelių gali sakyti, jog iš tiesų visada norėjo „labiau kūrybiško darbo“. Sėdintys laboratorijoje gali jaustis supratę, kad norėtų „darbo su žmonėmis“. Tačiau ar galima pasitikėti tokia abstrakčia nuojauta? Kaip šiuos norus sukonkretinti bei išgryninti, kad jie galėtų pamažu virsti tikslais ir realiais pokyčiais?

Pasak psichologo Olego Lapino, šiandien gyvename pasaulyje, kuris primena kaleidoskopą – rinkos poreikiai ir populiarios, geidžiamos profesijos keičiasi pakankamai greitai. Natūralu, kad tokioje kaitoje susigaudyti, kas esame bei ko norime – pakankamai sunku. Vis dėlto, čia verta atsižvelgti tiek į savo jau turimą patirtį, tiek į artimų žmonių pastebėjimus.

„Pirmiausia vertėtų savęs paklausti, prisiminti, su kuo geriau sekėsi susitvarkyti mokykloje – skaičiais, žmonėmis ar tekstais? Galime įsiklausyti į tai, ką mums sakydavo tėvai ir ką sako kolegos – ką mes darome gerai, kas mums sekasi lengvai? Galų gale, galima pasinaudoti profesionalia pagalba ir pasitarti su koučeriais, psichologais, kurie padėtų įvertinti mūsų asmenybės tipą, temperamentą. Supratus visa tai, bus lengviau surasti savo nišą“, – teigia O. Lapinas.

Išdrįsti siekti savo tikslų

Svarstant apie karjeros pokyčius, svarbu įvertinti ir tai, kiek mes patys esame lankstūs ir galime prisitaikyti prie kintančių aplinkybių.

Lapino nuomone, jei žmogus visada tikėjo, kad savo žurnalistinį talentą išnaudos tapdamas kokio nors leidinio redaktoriumi, tačiau dėl itin malonaus balso bei spinduliuojančios charizmos jį vis bando prisivilioti radijas ir televizija – galbūt tai nėra taip toli nuo svajonės ir verta pasakyti taip? Arba jei asmuo svajojo tapti žymiu režisieriumi, bet kol kas vietoj kvietimų režisuoti šedevrus gavo tik pasiūlymą padirbėti asistentu aikštelėje, galbūt verta jį apsvarstyti kaip tarpinį žingsnį svajonės link.

„Nėra taip, kad mes esame iš anksto paženklinti kažkokiu potencialu, kurį tik reikėtų atspėti. Mes nuolatos dalyvaujame savęs pačių kūrybos procese – nesame baigtinis produktas. Taigi, reikia laviruoti net ir mėginant susigaudyti, kas esi“, – teigia O. Lapinas.

Pokyčių baimę mažina planavimas

Specialistai pripažįsta, kad viena dažniausių kliūčių, kuri stabdo norinčius keisti savo karjeros kryptį, yra baimė kažką keisti ir nestabilumas.

Anot „General Financing“ Klientų sėkmingos patirties vadovo Skirmanto Ketvirčio, ši baimė yra natūrali, nes tokie pokyčiai dažniausiai reiškia laikiną finansinio stabilumo praradimą ar bent jau gyvenimo būdo, finansinių įpročių pokyčius.

„Jei iki šiol dirbote biure, o dabar norite tapti, pavyzdžiui, laisvai samdomu renginių fotografu, greičiausiai jums reikės ne tik investicijų į atitinkamą įrangą, bet ir nuolatinio kvalifikacijos kėlimo, įdirbio įsitvirtinant rinkoje ir, žinoma, papildomų finansų. Kita vertus, suprantamas ir žmogaus noras per daug neišbalansuoti savo kasdienių finansų. Čia ir išryškėja jų planavimo svarba, kuri galėtų sumažinti karjeros pokyčių baimę“, – sako S. Ketvirtis.

Pasak eksperto, kartais investicijas į save stabdo baimė dėl to, kaip seksis dirbti sau, ar ši finansinė laisvė nebus per dideliu iššūkiu. Visgi, nusprendus dirbti savarankiškai, nebūtina ligšiolinės veiklos atsisakyti iš karto. Naująjį (papildomą) darbą nedidelėmis apimtimis iš pradžių galima derinti su pagrindiniu. Tada, kai papildoma veikla pradės generuoti pakankamas pajamas, galima imtis to, ką veikti yra mieliausia.

Nereikėtų perspausti

S. Ketvirčio teigimu, jei iš tiesų siekiama rimtų pokyčių karjeroje, pradėti tikslinga nuo pajamų ir išlaidų sustygavimo – aiškiai įsivertinant, kiek kainuos „įsivažiavimas“ į naują sritį, ko galite atsisakyti ir kiek per mėnesių pavyktų sutaupyti išsikelto tikslo įgyvendinimui.

„Visų pirma būtina susidaryti savo asmeninį mėnesio biudžetą, kuriame matytųsi visos pajamos ir išlaidos. Tik tada galite įsivertinti, ko be didelio diskomforto atsisakytumėte ir kiek pavyktų paskirti svajonių profesijai, neatsisakant bazinių poreikių. Nereikėtų reguliarių išlaidų drastiškai „nukirpti“, antraip kyla pavojus, kad dėl patiriamo vidinio nepatogumo jausmo atsisakysite tęsti pradėtus pokyčius. Jeigu svarstysite apie kitus finansavimo būdus, patartina sąžiningai įsivertinti ir pasiskaičiuoti, kiek lėšų galite sutaupyti ar paskirti finansuotos sumos įmokoms,“, – pabrėžia S. Ketvirtis.

Specialistas pastebi, kad naujų profesinių įgūdžių įgijimas ilguoju laikotarpiu neretai suteikia papildomų pajamų. Tad ši investicija į save leidžia ne tik dirbti toje sferoje, kurioje jaučiatės geriausiai, bet ir papildyti asmeninį ar šeimos biudžetą.