Kalnų iššūkiai ir juose atrandama dvasios ramybė
Įmonėje turime vidinių ambasadorių būrį. Savo idėjomis ir veikla jie prisideda prie sklandesnio bendravimo ir bendradarbiavimo tarp visų kolegų. Juk „General Financing“ darbuojasi daugiau kaip 150 darbuotojų.
Tam, kad geriau pažintume mūsų vidinius ambasadorius, pakalbinome juos apie mėgstamas veiklas. Šįkart – pokalbis su Mantu Mačioniu.
Darbe esi Paslaugų valdymo administratorius, o kam skiri savo laisvalaikį?
Visą laisvą laiką stengiuosi išnaudoti kelionėms: tiek poilsinėms, tiek aktyvioms. Labiausiai žaviuosi ekstremaliu, aktyviu poilsiu – žygiais į kalnus, po gamtos nepaliestas vietas.
Aistra žygiams – iš kur ji atsirado?
Po pirmojo naktinio orientacinio žygio po pelkes, į kurį pasikvietė kolega. Vėliau su ta pačia grupe išvažiavau į Slovakiją, į pirmuosius kalnus.
Paskui ėmiau savarankiškai planuoti žygius į kalnus, keliones į užsienį automobiliu po įvairius gamtos kampelius, sunkiai pasiekiamus žmonėms.
Kaip vyksta pats kelionės planavimo procesas?
Planuojant kelionę, svarbiausias jos faktorius yra pati idėja, nuo kurios ir prasideda kelionė. Sunkiausia būna sudėlioti pirmines kelionės gaires, nes keliautojų norai ir galimybės labai skiriasi.
Kai randamas bendras tikslas, prasideda antras etapas: renkamės nakvynės tipą, komplektuojame įrangą, skaičiuojame finansinius išteklius ir t.t.
Trečiajame etape skaičiuojamas laikas: kiek važiuosime, kuriam laikui ir kur stosime, kiek ilsėsimės ir miegosime, kada ir kur valgysime, kiek laiko bus skirta užlipimui ir nulipimui į kalnus – visa tai yra labai svarbu, kaip ir darbe, ar bet kur kitur.
Vis dėlto pasitaiko „force majeure" aplinkybių. Bet tai – normalus procesas, ypač kalnuose, nes įveikus nemažą atkarpą kalnų kelio, sutrukdyti pasiekti kalno viršūnę gali permainingi orai arba dėl galimų kalnų griūčių uždaromos trasos.
Taip pat visada reikia įvertinti, su kokiais žmonėmis keliausi, kokios jų galimybės ir fizinis pasiruošimas bei, svarbiausia, noras ir motyvacija.
Papasakok, kokiose šalyse bei kalnuose esi buvęs?
Esu aplankęs nemažai pasaulio šalių ir pabuvojęs beveik visuose Europos žemyno kraštuose. Viena įsimintiniausių kelionių, kurioje esu buvęs, – tai dviejų savaičių kelionė iš Vilniaus į Kroatiją. Beveik 16 dienų, 10 skirtingų šalių, 6000 kilometrų ir jokios minkštos lovos.
Per tą laiką mes su kompanija aplankėme ne tik daug kalnų, krioklių, ledynų, bet ir keliavome per Lenkiją, Čekiją, Austriją, Italiją, Slovėniją, Bosniją ir Hercegoviną, Vengriją, Slovakiją.
Pastarojoje šalyje praleidome daugiausia laiko: penkios dienos vien Alpių glūdumoje, kažkur vynuogynuose ir apleistuose namukuose. Toliau sekė Italijos Alpės, kur praleidome dar dvi dienas, o vėliau aplankėme žymiausias Venecijos vietas, Kroatijos Plitvicos ežerus, seniausias Europoje Halštato druskų kasyklas, Budapešto parlamento rūmus, Vengrijos gyvačių ežerus, Čekijos Sedleco kaulų koplyčią ir Prahos senamiestį bei daug kitų vaizdingų Europos vietų.
Daugiausia esu keliavęs po Slovakijos kalnus, tiek Aukštųjų, tiek Žemųjų Tatrų iš Lenkijos ir Slovakijos pusės. Esu pasiekęs dauguma aukščiausių Slovakijos viršūnių: Rysai, Bystre sedlo, Lomnicą, Koprovskį ir daug kitų.
Gal turi didžiausią įspūdį palikusį nuotykį?
Kiekvienas įveiktas kilometras kalnuose jau yra įspūdis. O per visą laiką – jų prikaupta be galo daug. Didžiausius įspūdžius visam gyvenimui palieka, žinoma, žodžiais neišreiškiami, didybės bei paslapties kupini, gigantiški vaizdai. Šie įspūdžiai pasilieka visam gyvenimui...
Todėl sunkoka būtų kažką išskirti, nes kiekvienas įspūdis yra savaip skirtingas: teko pabuvoti debesyse, stipriai lyjant ir visai šalia trankantis žaibams.
Teko „susipažinti" ir su austriškais, nežinomais kalnų gyvūnais bei jų skleidžiamais keistais garsais.
Taip pat supratau, kad nereikia nakvoti visai šalia greitaeigių traukinių bėgių Italijoje, nes tuomet ne tik tenka pajusti košmarišką žemės drebėjimą giliame miege, bet ir susirinkti daiktus iš už kelių šimtų metrų.
Netyčia pažinau ir naktinius Slovakijos kalnus, o labiausiai susidraugavau su šikšnosparniais – akis į akį (tiesiogine to žodžio prasme) ir kitais „egzotiškais" gyvūnais akinančioje tamsoje kažkur miške.
Nuo šiol į keliones vežuosi ne tik kompasą, navigaciją ir mobilųjį ryšį, bet ir tos šalies žemėlapius. Ne visur virš debesų gali surasti mobilų internetą ir ne visada turi atnaujintus tos šalies navigacinius žemėlapius, o rasti kelią ar bent kažkokią civilizaciją, užtrunka parą laiko.
Patyriau saldų miegą 2500 metrų aukštyje. Sužinojau, kaip reikia šiltai užsikloti palapinėje spaudžiant -10 laipsnių lauko temperatūrai.