Lietuvos bankų sąskaitose – milijardai neįdarbintų eurų: galėtume uždirbti šimtus milijonų eurų palūkanų

Kalbant apie finansinę pagalvę, dažniausiai akcentuojamas poreikis sukaupti pinigų, kurių pakaktų padengti būtiniausias išlaidas tam tikrą laikotarpį, pavyzdžiui, netekus darbo. Rekomenduojamas santaupų dydis svyruoja priklausomai nuo profesijos, išsilavinimo, amžiaus ir kitų veiksnių, lemiančių, kaip greitai vėl pavyktų įsidarbinti, tačiau specialistai sutaria dėl vieno – sukaupta finansinė pagalvė neturėtų būti palikta likimo valiai.

„Finansinei pagalvei paprastai taikome didžiausio likvidumo ir mažiausios rizikos kriterijus. Tai reiškia, kad pinigai turi būti saugūs ir juos turi būti paprasta pasiimti. Tačiau sukaupti pinigai neturėtų gulėti einamosiose sąskaitose ar kojinėse. Jie gali mums uždirbti palūkanas, jeigu pasirinksime tinkamus finansinius produktus”, – kalba GENERAL FINANCING BANKO vyriausiasis finansų pareigūnas Valdas Bernatavičius.

Neįdarbintų eurų suma – per didelė

GENERAL FINANCING BANKO užsakymu atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, kad finansinę pagalvę 3-6 mėnesių laikotarpiui turi sukaupę 30 proc. gyventojų, daugiau nei pusės metų laikotarpiui – 28 proc. gyventojų. 21 proc. gyventojų, daugiausia jauni žmonės, nurodė turintys santaupų 1-2 mėnesiams.

Dažniausiai pinigai vis dar laikomi einamojoje banko sąskaitoje, kurioje taupo 45 proc. apklaustųjų. Remiantis Lietuvos banko duomenimis galima apskaičiuoti, kad šių metų viduryje „neįdarbintų“ lėšų dalis komercinių bankų sąskaitose sumažėjo nuo 81 proc. 2022 metais iki 68 proc., tačiau, eksperto nuomone, ši dalis vis dar yra gana didelė.

„Lietuvos bankų sąskaitose guli beveik 16 mlrd. eurų neįdarbintų pinigų. Tai beveik prilygsta Lietuvos valstybės biudžeto pajamoms, kurios, kartu su ES ir kita parama, praėjusiais metais siekė 16,4 mlrd. eurų. Jei bent pusė šių lėšų būtų padėta terminuotuosiuose indėliuose už 2-3 proc. palūkanas, gyventojai per metus galėtų papildomai uždirbti 160-240 mln. eurų“, – pažymi V. Bernatavičius.

Kaip neprarasti sukauptų palūkanų?

Jo teigimu, 2022 metais, Europos Centriniam Bankui dėl didelės infliacijos pradėjus keisti monetarinę politiką, palūkanų normos už indėlius taip pat išaugo. Šiais metais terminuotųjų indėlių palūkanos yra vis dar patrauklios ir dažnai lenkia infliaciją. Minėto tyrimo duomenimis, terminuotieji indėliai šiuo metu yra antra pagal populiarumą taupymo priemonė – juos renkasi 35 proc. respondentų.

Tačiau, dedant indėlį, ekspertas pataria apgalvoti artimiausius finansinius planus, kad netektų indėlio nutraukti nesulaukus termino pabaigos, kartu prarandant uždirbtas palūkanas.

„Praėjusiais metais vien tik mūsų klientai prarado 3,5 proc. nuo visų uždirbtų palūkanų dėl to, kad per anksti nutraukė indėlių sutartis. Tai reiškia, kad taupyti reikia planuojant ir, prieš dedant terminuotąjį indėlį, atsakyti į paprastus klausimus – ar man reikės pinigų greitai ir kiek pinigų galiu palikti banke ilgesniam laikui?

Esant aukštesnėms palūkanoms, jas verta užsitikrinti padedant pinigus ilgiausiam galimam laikotarpiui. Tačiau numanant, kad dalies tų pinigų gali prireikti greičiau, geriau dėti ne vieną didelį indėlį, o kelis mažesnius, kad, prireikus nutraukti indėlio sutartį anksčiau, galima būtų aukoti tik vieno mažesnio indėlio palūkanas“, – sako V. Bernatavičius.

Kaupiant finansinę pagalvę, jis pataria nepamiršti taupomosios sąskaitos. Tyrimas atskleidė, kad ją dažniau renkasi jaunesni žmonės, kuriuos, eksperto nuomone, motyvuoja ir taupomosios sąskaitos likvidumas, ir galimybė prireikus laisvai disponuoti pinigais. Šios finansinės priemonės palūkanos mažesnės nei terminuotojo indėlio, tačiau jos išmokamos kiekvieną mėnesį, be to, lėšas iš taupomosios sąskaitos galima nusiimti neprarandant palūkanų.