Mokytis – niekada nevėlu. Eksperto patarimai jums

Buvusi „General Financing“ Žmogiškųjų išteklių valdymo ir administravimo departamento direktorė Božena Gruzd daug metų dirba ir tobulinasi žmogiškųjų išteklių srityje. Ji taip pat rūpinosi bendrovės darbuotojų tobulinimusi ir jų mokymais. Anot Boženos, gilinti savo kompetencijas svarbu ne tik per darbines patirtis, bet ir kryptingai renkantis mokymus bei seminarus. O kaip išsirinkti tinkamus mokymus? Kaip neprašauti vertinant jų kokybę? Dalinamės kolegės Boženos patarimais.

Božena, kokia Jūsų patirtis, renkantis mokymus ir seminarus?

Mano pažintis su mokymais prasidėjo neįprastai – kolega vedė mokymus ir pakvietė mane juose sudalyvauti. Buvau labai nustebusi, kai pamačiau, kad jis, psichologijos mokslų daktaras, mokymų metu pasakoja dalykus, kuriuos dėsto universitete (žinios buvo tikrai vertingos), bei dalinosi savo asmeninėmis profesionaliomis įžvalgomis. Nesitikėjau, kad tokiame pusiau fun renginyje rasiu tokią aukštą kokybę.
Nuo tų laikų aplankiau daug mokymų ir tikrai ne visada rasdavau tokią kokybę, kurios tikėjausi. Nepaisant to, aš ir toliau lankausi mokymuose, nes, jei pasiseka ir mokymus veda profesionalas, gaunu neįkainojamą galimybę per sąlyginai trumpą laiką įgyti žinių, kurių įgijimui pati užtrukčiau ne vienerius metus, turėčiau perskaityti daugybę knygų ir pabūti įvairiose situacijose. Taip pat mokymų dėka gavau profesionalias psichologų konsultacijas, kurios padėjo išspręsti kai kurias asmenines problemas, daugiau suprasti save ir kitus.
Juk kiekvienas iš savo šeimų atsinešame skirtingą žinių bagažą – vienas intuityviai moka bendrauti, kitas intuityviai moka planuoti savo laiką, todėl pirmam reikia mokytis planuoti laiką, o antram – bendrauti. Seminarai man suteikia būtent tokią galimybę ir esu be galo dėkinga tiems žmonėms, kurie savo seminaruose man suteikia šį šansą. Esu jiems tiek dėkinga, kad net prisimenu juos per savo gimtadienį.

Sakoma, kad mokytis reikia visą gyvenimą, todėl dažnas profesionalas papildomai dalyvauja mokymuose, lanko seminarus. Kaip manote, kiek reikia laiko, kad tai, ką žmogus išmoko, jam taptų įpročiu ir įgūdžiu?

Visų pirma rekomenduočiau į kursus ar mokymus eiti tik tada, kai iš tikrųjų turi tokį poreikį. Kai jauti, kad to nori ir kad to iš tiesų reikia. Tuomet atsiranda vidinė motyvacija įgytas žinias taikyti praktikoje. Kiek laiko turi praeiti, kol žinios tampa įgūdžiu, vienareikšmiškai negaliu pasakyti, nes tai – individualu ir priklauso nuo žmogaus mokymosi tempo. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, iš kokios pozicijos žmogus startuoja, ko siekia, kiek tam skirs laiko.
Pavyzdys apie laiko planavimą. Jeigu gyveni chaose ir visiškai nemoki planuoti, bet nori tapti disciplinuotu ir organizuotu žmogumi, reikės nueiti labai ilgą kelią, kol tai pasieksi. Tačiau jei pakankamai gerai planuoji laiką, bet matai, kad trūksta vienokių ar kitokių detalių, tuomet sužinojęs apie naujas metodikas gali jas greičiau pritaikyti ir rezultatas bus greitesnis.

Kokias savybes – stipriąsias ar silpnąsias – rekomenduotumėte tobulinti?

Egzistuoja du skirtingi požiūriai. Vieni sako, kad reikia ugdyti savo stipriąsias savybes ir tokiu būdu formuoti savo konkurencinį pranašumą. Kiti – kad reikia lavinti silpnąsias savybes ir taip mažinti savo trūkumus. Žinoma, sprendimas priklauso ir nuo situacijos bei žmogaus, tačiau sakyčiau, kad visų pirma reikia lavinti savo stipriąsias puses. O jeigu yra silpnųjų, kurios trukdo siekti tikslų karjeroje ar asmeniniame gyvenime, tuomet reikia dirbti ir su jomis.

Ar egzistuoja metodikos, padedančios iš mokymų ar kursų gauti daugiausiai naudos?

Pagrindinis klausimas – kiek iš tikrųjų žmogui reikalingos tos žinios, kurias jis gauna per mokymus. Jeigu žmogus suvokia, kai tai jam reikalinga, įgytas žinias jis natūraliai taikys iš karto. Netikiu, kad kas nors peržiūrinėja senų mokymų užrašus, o ir pati to nedarau. Mano patarimas būtų eiti į tokius mokymus, į kuriuos iš tikrųjų nori ir tik tada, kai jauti, kad to reikia. Kuo didesnę vidinę motyvaciją žmogus turi, tuo daugiau ir pasiima. Be to, daugiausiai žinių gaunama pačių mokymų metu, o ne po jų.

Kokius kursus patartumėte rinktis: įprastus ar internetinius?

Didelio skirtumo nėra, reikia tiesiog įvertinti, kokia mokymų tema. Jeigu, pvz. nori išmokti naują programavimo kalbą, tą galima daryti internetu, kai gali skirti tam laiko. Toks būdas net būtų efektyviausias. O jeigu mokymai yra susiję su žmogaus savybių ugdymų, tuomet, žinoma, asmeninis dalyvavimas būtinas.

Atsakymo, kaip rasti laiko, neturiu. Galiu patarti atsikelti anksčiau ryte ir su rytine kava skaityti naudingą knygą, bet ar tą darysite? Viskas priklauso nuo motyvacijos. Jeigu žmogus užduoda klausimą, kaip rasti laiko, paprastai sakau, kad šito nedaryk visai. Vadinasi, noras mokytis nėra dar toks stiprus, dar trūksta vidinės motyvacijos. Čia, beje, nėra nieko blogo, tiesiog dar neatėjo tinkamas laikas.

Tačiau būna atvejų, kai norisi judėti į priekį, bet dar tiksliai nežinai, kaip tą padaryti. Ką patartumėte?

Tokiu atveju patarčiau nieko nedaryti, gyventi įprastai, stebėti save ir laukti, ką gyvenimas pasiūlys. O jis visada pasiūlo, kai ateina laikas:)

Apsispręsti keisti profesiją ar pereiti į naują sritį nėra lengva. Daugelis nežino, kaip tą padaryti ir nuo ko pradėti. Kokie jūsų patarimai?

Esu sutikusi daug žmonių, kurie mano, kad reikėtų keisti profesiją, tačiau nežino, kaip. Šis žingsnis dažniausiai yra baisus dėl to, kad dabartinėje profesijoje jau turi patirties, o naujoje srityje reikėtų pradėti nuo žemesnių pareigų, nuo žemesnio statuso. Kartu tai reiškia pajamų sumažėjimą tam tikram laikotarpiui, todėl ne kiekvienas sugeba ryžtis šitam žingsniui.
Aš rekomenduočiau rinktis kitą kelią. Dirbant savo pagrindinį darbą laisvu laiku bandyti įgyti žinių kitoje srityje, po truputį atsistoti ant kojų, patobulėti ir tada bandyti keisti profesiją. Dažnai žmonės nori ne tik pakeisti profesiją ir sritį, bet ir išlaikyti tą patį pajamų lygį. Reikia suprasti, kad tai nelabai įmanoma ir tiesiog prisiimti šitą riziką. Reikėtų sau pasisakyti, kad šiuo pradiniu etapu uždirbsiu galbūt mažiau, tačiau darbą keičiu vardan didesnės gyvenimo pilnatvės. Dažnai žmonės nedrįsta šito padaryti ir užstringa situacijoje, kuri jų netenkina. Pati esu pakeitusi sritį, išėjusi iš savo srities ir vėl į ją grįžusi, todėl galiu pasakyti, kad tai buvo labai vertinga patirtis.

Kaip nustatyti mokymų ir kursų kokybę?

Pirmiausia reikėtų vertinti pagal lektorių. Tačiau jei nėra galimybių objektyviai įvertinti lektoriaus kompetenciją, tuomet reikėtų ieškoti žmonių, kurie jau dalyvavo mokymuose, ir kalbėtis su jais. Išgirdus teigiamą atsiliepimą labai svarbu išklausinėti, ką iš tiesų kalbinamas žmogus mokymuose išmoko. Dažnai pasitaiko, kad už atsakymo, jog mokymai patiko, slypi įspūdis, kad buvo labai gera atmosfera, draugiški žmonės, lektorius įdomiai pasakojo, o konkrečių žinių neišsinešta. Iš tikrųjų geri mokymai, kurie yra nukreipti į asmeninį žmogaus tobulėjimą, dažnai būna netgi psichologiškai skausmingi. Žmogus susiduria su savo silpnosiomis pusėmis, turi pripažinti savo trūkumus ir pradėti su jais dirbti. Apie tikrai kokybiškus ir gerus mokymus, kuriuose įvyksta šis psichologinis pokytis, jų dalyviai nėra linkę kalbėti, tai būna pernelyg asmeniška. Susigaudyti ir nuspėti mokymų kokybę, kai sritis nauja, tikrai sudėtinga, todėl reikia ieškoti žmonių, kurie geriau išmano šią sritį, jau dalyvavo mokymuose ir nepabijoti įkyriai klausinėti.

Ar tikslinga kursus arba mokymus dovanoti?

Aš to niekada nedaryčiau, nes į mokymus žiūriu kaip į psichologo konsultaciją. Žmogus turi pats suvokti, kad kursai jam reikalingi. Mūsų pasąmonėje yra užkoduota nevertinti tų dalykų, kuriuos gauname nemokamai. Esu buvusi daugelyje mokymų ir galiu vienareikšmiškai pasakyti, kad geriausi mokymai yra tie, už kuriuos jų dalyviai sumoka. Jei grupėje yra žmonių, kurie kursus gavo dovanų arba juos atsiuntė įmonė ir jie yra nemotyvuoti, tai labai gadina atmosferą. Labai sunku ko nors išmokti, kai aplinkui yra žmonės, kurie užduotis atlieka formaliai, pradeda plepėti, susiranda kitas temas ir pan.

Jeigu planuojate tobulinti savo įgūdžius ir naujas žinias, susipažinkite su vartojimo paskolos galimybėmis.