Moterys, dirbančios IT: programavimo gebėjimų mums tikrai netrūksta

Informacinių technologijų (IT) srityje kol kas daugiausiai dirba vyrai, tačiau sutikti moterį IT specialistę lietuviškų ir pasaulio įmonių koridoriuose galima vis dažniau. „General Financing“ Informacinių technologijų ir plėtros departamentas – jokia išimtis. Šiuo metu mūsų įmonėje darbuojasi trys IT profesionalės – testuotoja Aurelija bei dvi sistemų analitikės – Beata ir Adelė. Kaip jos atsidūrė šioje srityje, kokių savybių reikia, norint būti sėkmingu IT specialistu, ir, galiausiai, ką reiškia būti moterimi šioje vis dar gana „vyriškoje“ profesijoje – specialiai mūsų tinklaraščiui pasakojimas iš pirmų lūpų!

Papasakokite, kaip atsidūrėte IT srityje?

Aurelija: Aš, iš tiesų, pakliuvau per klaidą. Mokykloje man viskas labai gerai sekėsi ir galėjau stoti bet kur, tad mano pasirinkimų sąraše buvo ir IT, ir žemėtvarka, ir skandinavų filologija. Tačiau kadangi viskas gerai sekėsi, egzaminus išlaikiau gerai, įstojau į pirmu numeriu įrašytą, tada dar naują VGTU specialybę „Verslo informacinės sistemos“.

Šalia šitos studijų krypties buvo gražus aprašymas apie tai, kuo galėsiu dirbti, ką išmoksiu, bet nebuvo dalykų, kuriuos reikės studijuoti, sąrašo, todėl tik įstojusi pamačiau, kad laukia programavimas ir kiti dalykai, kurių aš iš tikrųjų bijojau. Po dviejų savaičių labai norėjau mesti studijas, bet nugalėjo noras baigti tai, ką pradėjau, todėl pasilikau.

Dabar jaučiuosi esanti savo vietoje, tačiau įstojusi apie savo specialybę mažai ką težinojau. Galvojau, kad tai yra vien tik programavimas, o kad galima dirbti su testavimu arba kaip analitikei, neturėjau supratimo. Studijuojant po truputį atradau kitus dalykus, tarp jų ir testavimo sritį, kurioje dabar dirbu ir esu tikrai patenkinta.

Dirbti pradėjau dar antrame kurse (vienoje valstybinėje įmonėje tapau testuotoja) ir su savo sritimi susipažinau per darbą, ne tik per studijas.

Beata: Atsidūrimas IT man buvo natūralus karjeros posūkis, nors mano studijos su tuo ir nebuvo susijusios. Baigiau ekonomikos mokslus ir visą savo karjerą dirbau įvairiuose bankų padaliniuose. Kai vienoje iš buvusių darboviečių buvo keičiama bankinė IT sistema, mane pakvietė prisidėti prie projekto kaip verslo atstovei ir talkinti IT developer‘iams.

Aš ir prieš tai svajojau pasukti į IT, bet galvojau, kad „juk nesu programuotoja ir jau turbūt neišmoksiu programuoti“. Laimei, dabar yra atsiradę labai daug tarpinių specialybių ir profesijų, tokių kaip, pvz. analitikas, kur reikia ne tik IT, bet ir daug specifinių verslo žinių. Tad mano patirtis leido man žengti žingsnį iš verslo į IT ir atsidurti ten, kur esu dabar. Būti analitike man yra svajonių darbas, jį dirbu jau aštuonerius metus.

Adelė: IT srityje dirbu visą savo karjerą. Universitete mano specialybė buvo matematika, nes tais laikais IT specialybių apskritai nebuvo. Galėjai mokytis tik taikomosios matematikos, matematikos ar fizikos.

Tuo metu, kai baigiau universitetą, tik pradėjo kurtis skaičiavimo centrai ir visi paskyrimai būdavo į juos. Aš paskyrimą gavau labai sėkmingai – į skaičiavimo centrą prie tuometinės Transporto ministerijos, kuriame tada dirbo labai gabūs žmonės. Tuo laikotarpiu prasidėjo IT kursai, programavimo darbai, buvo didžiulės ESM (elektroninės skaičiavimo mašinos) ir pan.

Skaičiavimo centre dirbau gana ilgai, o paskui pradėjau dirbti bankuose. Dabar dirbu „General Financing“ ir labai džiaugiuosi dėl to, nors galvojau, kad gyvenime daugiau nieko nebekeisiu.

Kaip manote, kodėl moterų IT srityje vis dar yra gana mažai?

Beata: Stebiuosi dėl to, kad moterų IT yra mažai, nes jeigu paimtume mokyklinį suolą, tai mergaitėms su matematika sekasi ne prasčiau negu berniukams. Sakyčiau, kad mergaitės net geriau mokosi, bet kodėl paskui tai dingsta? Nežinau, kodėl merginos nesirenka programavimo, nes gabumų joms tikrai netrūksta.

Aurelija: Galbūt dėl stereotipų? Kai aš stojau į universitetą, taip pat įsivaizdavau, kad IT sudaro tik programavimas. Visai nežinojau apie kitas sritis, trūko informacijos, ką dar galima IT srityje veikti.

Beata: Bet ir programavimas neturėtų bauginti!

Adelė: Aš iš savo patirties galiu pasakyti, kad programavimas yra sunkus ir atsakingas darbas. Reikia suprasti, ko nori užsakovas, nes kartais sakoma viena, išgirstama kita, o padaroma – dar visai trečia, todėl kartais reikia viską perdaryti. Nuo projekto pradžios iki jo pabaigos ir dar kurį laiką po to, kol viskas nusistovi, programuotojo galvoje dieną naktį sukasi mintys. Algoritmo sugalvojimas vyksta ne tik darbo metu, bet ir po darbo. Tai yra tęstinis procesas ir geriausios mintys dažnai ateina po darbo. Jeigu moteris atlieka daugiau darbų namuose, tuomet, mano nuomone,  jos efektyvumas yra šiek tiek kitoks.

Beata: Šiais laikais vyrai padeda moterims, namuose darbai yra pasidalinami per pusę, todėl dabar žymiai daugiau moterų krypsta į IT sritį ir rodo labai puikius gebėjimus dirbti šioje srityje.

Ar susidūrėte su kokiais nors stereotipais?

Aurelija: Susidūriau asmeninėje aplinkoje. Mano visos draugės pasuko į humanitarinius mokslus, aš vienintelė į IT, todėl jos ėmėsi už galvų, kai sužinojo. O kai giminėms pasakau, kad dirbu testuoja, jie klausia, ką darau, kam to reikia. Vienoje testuotojų konferencijoje buvo labai gerai pasakyta: kai žmonės kalba su gydytoju, viskas aišku – jis gydo žmones. Kai kalba su mokytoju – jis moko vaikus. O ką daro testuotojas? Kam jis apskritai reikalingas?

Beata: Susidurti su stereotipais man neteko, nes mano aplinkoje yra nemažai žmonių, tarp jų ir moterų, dirbančių IT. Mano vyras taip pat yra IT specialistas, tad informacinių technologijų aplink mane išties daug.

Kokios savybės yra svarbios norint būti sėkmingu IT specialistu?

Aurelija: Reikia nuolat domėtis, nes šioje srityje viskas labai greitai keičiasi. Jeigu užsisėdėsi vienoje vietoje, nieko nebus.

Beata: Sutinku. Reikia ir nuolat domėtis, ir taip pat mokėti mokytis, nesustoti. Dabar nebūtina visas žinias laikyti galvoje, galima reikiamą informaciją susirasti, tačiau sugebėti mokytis ir gautas žinias panaudoti kūrybiškai būtina.

Adelė: Taip pat reikia turėti ir tam tikrą nuojautą. Reikia žinoti, kokią technologiją ar sprendimą pasirinkti. Vienas gali būti pigesnis, bet prastesnis, kitas – geresnis, bet brangesnis ir pan.

Beata: Šiuolaikiniai programuotojai turi būti ne tik programuotojai, bet ir labai gerai išmanyti verslo sritį, šito labai reikia.

Kiek svarbu universitetinis išsilavinimas, norint tapti IT specialistu, ir kokios galimybės mokantis savarankiškai?

Aurelija: Manau, kad savarankiškai žmogus gali daug išmokti, bet neturint teorinių žinių, kaip, pvz., yra kuriama visa sistema, kaip vyksta visi procesai, gali būti sudėtinga integruotis. Vien to, kad moki programavimo kalbą ir gali gerai parašyti kodą, mano nuomone, neužtenka.

Adelė Aš manau, kad tiek vienas, tiek kitas būdas šiais laikais yra priimtinas. Vieni labai greitai įsisavina naują informaciją, moka mokytis ir pateikti savo žinias kitiems. Yra daug gabių žmonių, kurie ir patys viską gali pasiekti. Be to, nebūtina turėti universiteto diplomo, mokantis savarankiškai kartais užtenka turėti žinias įrodančius sertifikatus.

Beata: Aš pati turiu ekonominį išsilavinimą, tačiau tinkamai susiklosčius aplinkybėms, atsidūriau IT srityje. O tada jau reikėjo mokytis iš naujo ir labai intensyviai. Tą daryti teko net ir naktimis, kad neatsilikčiau nuo žmonių, kuriems viskas buvo jau įprasta.

Kas jums labiausiai patinka jūsų darbe?

Aurelija: Kai randi klaidų. Mano užduotis – kažką rasti. Jeigu ištestavus nerandu jokių klaidų, viduje kirba jausmas, kad kažką negerai padariau. Nebūna taip, kad viskas iš pirmo karto gerai pavyksta. O momentas, kai randi klaidą ir dar jeigu didelę, yra pats maloniausias dalykas.

Adelė: Mane labai „veža“ komandinis darbas, bendravimas, atvirumas, pasitarimas ir, svarbiausia, rezultatas.

Beata: Man turbūt labiausiai patinka pats procesas. Pradžioje, tik gavus užduotį, būni pasimetęs, nežinai, nuo ko pradėti. Tuomet imi dėliotis gaires, iš jų gimsta procesas, vyksta bendravimas su verslo ir IT atstovais, taip susidėlioja paveikslas ir galiausiai gali sau pasidėti tašką, kad „jau viskas, viskas aišku“. Žinoma, būna malonu, kai kolegos paskaito mano ruoštą dokumentą ir pasako, kad jame viskas labai aiškiai ir gerai aprašyta.

Kokia jūsų vizija, kaip ir kokia kryptimi toliau vystysis informacinės technologijos?

Beata: Manau, kad mūsų gyvenimą valdys apps‘ai.

Aurelija: Pritariu. Jeigu anksčiau žmogus dar galėjo pasirinkti neturėti ir nenaudoti kompiuterio, tai dabar dažnas yra priverstas bent kažkiek su tuo susidurti. Ateityje kasdienis gyvenimas ir informacinės technologijos veiks dar glaudžiau.

Adelė: Bet kartu reikia neužmiršti, kad ir elektra gali dingti.

Ilgiau padirbėjusios IT srityje, galbūt savyje pastebite kokių nors savybių, būdingų šios srities žmonėms?

Aurelija: Pasidariau priekabesnė, visur ieškau minusų, bandau paaiškinti, kaip kas nors galėtų ar turėtų veikti.

Beata: Mėgstu dėlioti procesus, man patinka aiški veiksmų seka, todėl ir namie mėgstu, kad viskas būtų sudėliota į tam tikrus stalčiukus ir taip erzinu savo namiškius.

Adelė: O man atvirkščiai – su metais namuose vis labiau patinka truputėlis chaoso, o darbe reikalingas ypatingas tikslumas.

„General Financing“ teikiamos paslaugos yra ypač glaudžiai susijusios su IT. Kaip vertinate mūsų įmonę bendrame kontekste?

Aurelija: Aš vertinu gerai. Atėjau iš didelio chaoso, todėl mane maloniai nustebino, kad čia gerai veikia visi procesai, diegimai yra suplanuoti. Man patinka tokia tvarka, nes tada ir pačiai lengviau susidėlioti savo darbus. Viską lengviau planuoti, kai visi žino savo vietą ir kaip vyksta darbai.

Adelė: Mano požiūriu organizacija yra labai gera, man ji labai patinka. Įmonė gana didelė, bet viskas vyksta sklandžiai.

Beata: Aš į „General Financing“ atėjau iš labai didelės organizacijos, todėl man iš karto pasijautė, kad įmonė mažesnė. Čia esi labai matomas ir supranti, kas nuo tavęs priklauso. Čia negali pasislėpti už nugarų. „General Financing“ matau kaip labai stiprią organizaciją su stipriu IT departamentu. Matau mus kaip mini banką.