Naujoji Benedikto Vanago šturmanė: svarbiausia kruopštumas, atidumas ir susikaupimas

Šį savaitgalį „General Financing team Pitlane” sezoną pradeda Čempionų raliu vadinamose lenktynėse „Rally Talsi” Latvijoje. Šalia piloto Benedikto Vanago naujajame R5 klasės automobilyje važiuos nauja komandos šturmanė Agnė Vičkačkaitė-Lauciuvienė. Specialiai mūsų tinklaraščiui ji davė išskirtinį interviu, kuriame papasakojo apie tai, kaip tapo šturmane, kokią patirtį yra sukaupusi ir kas svarbiausia geram šturmanui.

Esate profesionali šturmanė. Kokį „šturmanavimo“ stažą esate sukaupusi? 

Pirmą kartą į šturmano kėdę sėdau ralio sprinto neklasifikuotose varžybose 2010 m. birželį, 2011 m. startavau pavieniuose čempionato etapuose. Taigi, Lietuvos ralio čempionate kaip šturmanė važiuoju daugiau nei penkerius metus.

Kas jus paskatino tapti ralio šturmane? Kodėl ja tapote? Kaip tėvai reagavo į tokį jūsų pomėgį? 

Nuo mažų dienų su tėčiu važiuodavome stebėti įvairių automobilių sporto varžybų: auto-, motokroso, ralio kroso. Vienas tėčio draugas nuolat dalyvaudavo varžybose, tad buvome jo palaikymo komanda. Vėliau, pradėjusi studijuoti universitete, aktyviai domėjausi automobilių sportu, stebėdavau varžybas Lietuvoje ir užsienyje, dalyvaudavau slalomo, mėgėjų ralio varžybose. Taip vis augo noras siekti daugiau ir tobulėti. Atsiradus pasiūlymui išbandyti šturmano vietą negalėjau atsisakyti. Tėvai sunkiai susitaikė su mano pomėgiu. Dabar palaiko, „pergyvena“ ir nerimauja, tad nuolat juos informuoju kaip sekasi varžybų metu.

Kur ir kaip mokėtės šturmano profesijos paslapčių? Juk specialių mokymų ar mokymo įstaigų tam Lietuvoje juk nėra.

Iš tiesų daugiausia patirties įgyji varžybose. Kuo daugiau kilometrų, tuo daugiau patirties. Per kelerius metus teko važiuoti su skirtingais pilotais. Kiekvienas jų turi savo specifiką ir kelią mato, suvokia kitaip. Tai padeda tobulėti, suprasti stenogramos subtilybes. Taip pat teko dalyvauti šturmanų seminaruose, klausyti paskaitų apie stenogramos sudarymą, jos užrašymą. Su vienu pilotu mokėmės pas Joną Dereškevičių, tiek atlikdami įvairius testus su sportiniu automobiliu uždaroje trasoje, tiek valdydami simuliatorių.

Ar pamenate pirmąjį kartą, kai skaitėte kelio stenogramą?

Tiksliai tikrai negalėčiau įvardinti kada pirmą kartą pabandžiau skaityti stenogramą. Žinau, kad susikaupiau, ir atsisėdus į automobilį apėmė jausmas, kad viskas yra čia ir dabar. Niekas neegzistuoja aplink. Nebėra praeities ir yra tik ateitis, kuri priklauso nuo to, kaip gerai atliksiu savo darbą. Po pirmo lengvo išvažiavimo pilotas užtikrintai pasakė, kad jam viskas tinka ir jis norėtų, kad būčiau jo šturmanė. Tą dieną prasidėjo mano kelionė šturmanės keliu.

Visada tik šturmanaujate ar būna, kad dalyvaujate varžybose ir piloto kėdėje?

Yra tekę dalyvauti varžybose kaip pilotei žiedinėse lenktynėse, taip pat slalomuose, tačiau ralio varžybos man pačios mieliausios. Čia visada aiškus grafikas, tvarka ir griežta disciplina.

Papasakokite įsimintiniausias savo lenktynes?

Negalėčiau išskirti kažkurių vienų varžybų, dauguma jų turi savo išskirtinumų. Vienos savotiškos dėl sniego, kitos – dėl kelio specifikos, ilgų greičio ruožų, dar kitos – dėl pasiektų pergalių. Visos finišuotos varžybos man yra labai svarbios, o nefinišuotos dėl techninių gedimų priverčia susimąstyti apie komandinį darbą ir tobulėjimą. Manau, šis ateinantis sezonas bus vienas svarbiausių. Labai laukiu sėkmingų mūsų visos komandos finišų.

Kaip manote, kokios yra svarbiausios gero šturmano savybės?  

Kruopštumas, atidumas ir susikaupimas. Svarbu, kad vairuotojas su šturmanu suprastų vienas kitą trasoje, o šturmanas sklandžiai skaitytų stenogramą, tokią, kokią padiktavo pilotas.

Ar yra tekę turėti kuriozinių situacijų varžybų metu? Papasakokite smagiausią nutikimą.

Prieš kelerius metus labai maloniai nustebino vieno iš „Halls Winter Rally“ naktinio greičio ruožo pabaigoje, po finišo, netoli kelio laukuose pastatyti briedžių muliažai su atšvaitais. Buvo filmuojami reportažai saugumui keliuose ir vertinamas matomumas. Nors buvome perspėti kad jie bus, vis tiek buvo netikėta juos išvysti. Tokios akcijos, skatinančios saugumą kelyje ir pabrėžiančios saugumo svarbą, galėtų būti rengiamos dažniau.

Esate šturmanė, vadinasi, gerai orientuojatės. Ar šturmanavimo sugebėjimai praverčia kasdieniame gyvenime? Kelionėse draugai ir šeima nepaskiria jūsų atsakinga už navigaciją ir kelionės maršrutus? 

Iš tiesų dažnai, keliaujant šį atsakomybė tenka man. Suplanuoti maršrutus, pasirūpinti žemėlapiais, stebėti kelio ženklus, kad važiuotume teisingu maršrutu.

Ar bijote avarijų? 

Niekada apie tai negalvojau. Ir niekada apie avarijas negalvoju varžybų metu.

Dažnai sakoma, jog automobilių sportas – ne moteriška sritis. Ar jaučiate šį požiūrį? Galbūt pastaraisiais metais jis jau nebe toks stiprus ir moterys drąsiau bando jėgas šioje sporto šakoje? 

Tikrai ne kartą esu sulaukusi pastabų, jog užsiimu ne moterims skirta veikla, tačiau manau, kad tokio tipo stereotipai jau neturėtų būti taikomi. Vis daugiau moterų užsiima automobilių sportu, dalyvauja varžybose, laimi prizines vietas. Tai sportas, kuris nereikalauja didelių fizinių jėgų, čia svarbiau susikaupimas ir dėmesys detalėms ir aplinkai.