Patraukli terminuotųjų indėlių grąža – lengva misija: ilgesnis terminas ir šiek tiek žinių

Per pastaruosius porą metų gyventojams teko permąstyti taupymo ir pinigų laikymo indėliuose įpročius. Iki 2022 m. daugiau nei dešimtmetį vyravo žemos palūkanos, indėliai beveik jokios grąžos negeneravo, skolintis buvo pigu. „Ko gero, taip užaugo visa karta, kadangi žemų palūkanų laikotarpis užsitęsė nuo 2009 iki 2022 m. Dabar palūkanų aplinka kur kas dinamiškesnė, todėl rekomenduojama pasverti, kokio termino indėlius pasirinkti, kad būtų fiksuojama geresnė grąža“, – sako Valdas Bernatavičius, GENERAL FINANCING BANKO Vyriausiasis finansų pareigūnas.

Siekiant geriau perprasti indėlių palūkanų logiką, V. Bernatavičius siūlo pasigilinti į EURIBOR istoriją, sąsajas su terminuotųjų indėlių palūkanų normomis ir patyrinėti artimiausias prognozes – šių įžvalgų rinkinys padės priimti geriausią sprendimą, kurio termino indėlį pasirinkti.

EURIBOR svyravimai: anuomet ir dabar

Per visą istoriją nuo 1999 m., kai buvo įvestas euras ir atsirado EURIBOR (Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma, angl. Euro Interbank Offered Rate), šis rodiklis nemažai svyravo. Istorijos pradžioje 6 mėn. EURIBOR buvo kiek daugiau nei 3%, 2000-aisiais buvo perkopęs 5%, po to porą metų svyravo ties 2%. 2008 m. finansų krizės išvakarėse EURIBOR vėl pakilo virš 5%, bet ekonomikoms nugrimzdus į recesiją krito iki 1%. 2015 m. pabaigoje EURIBOR įžengė į neigiamą teritoriją, kur užsibuvo iki pat 2022 m.

„Beveik trylika metų gyvenome žemų ar nulinių palūkanų zonoje. Bet po Covid-19 pandemijos įvykiai ėmė vytis vienas kitą – įsibėgėjus infliacijai, Europos Centrinis Bankas (ECB) ėmė kelti bazines palūkanų normas, ir 2023 m. pabaigoje EURIBOR perkopė 4%. Tai buvo itin spartus šuolis, atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. birželį EURIBOR dar buvo neigiamas“,  – paaiškina V. Bernatavičius.

Šiuo metu ECB prognozuoja infliacijos mažėjimą ir galimą ekonomikos lėtėjimą, todėl ėmėsi mažinti bazines palūkanų normas. Mažėja ir EURIBOR – šiuo metu 6 mėn. palūkanų normos yra apie 3,3%, o 12 mėnesių,  belaukiant rugsėjo 12 d. ECB sprendimo, krito žemiau 3%. Pasak pašnekovo, tai, kad vienerių metų EURIBOR yra žemesnis, nei 6 mėn., atspindi rinkos lūkesčius, jog ECB toliau mažins bazines palūkanų normas.

Indėlių palūkanų dinamika

„Terminuotųjų indėlių palūkanų normų dinamikoje matome atsikartojant panašų vaizdą, kaip ir EURIBOR bei ECB bazinių palūkanų normų pokyčiuose. Vidutinės trukmės indėlių (12–18 mėn.) grąža yra didesnė nei, pavyzdžiui, 3–5 metų. Tą lemia analogiški lūkesčiai, kaip ir EURIBOR atveju – bankai tikisi, kad netrukus dėl ECB veiksmų mažės skolinimo palūkanų normos, siejamos su EURIBOR. Taigi, iškilus poreikiui pigiau skolinti, reikia užsitikrinti ir pigesnį finansavimą, todėl mažėja indėlių palūkanų normos“, – dėsto GENERAL FINANCING BANKO Vyriausiasis finansų pareigūnas.

Koreliacija tarp indėlių palūkanų normų, EURIBOR, ECB bazinių palūkanų normų nėra absoliuti dėl tam tikros inercijos ar rinkos konkurencinių aspektų, tačiau tendencijos panašios: iki 2022 m. už vienerių metų trukmės indėlius palūkanos buvo artimos nuliui, o 2023 m. pabaigoje jos viršijo 4%. Šiuo metu indėlių palūkanos jau slūgsta, ir 12 mėn. palūkanų normos vidurkis rinkoje yra apie 3,7%.

Kokios trukmės indėlį pasirinkti?

Koks terminuotojo indėlio laikotarpis šiuo metu yra patraukliausias, kalbant apie grąžą? Pasak V. Bernatavičiaus, tai individualūs sprendimai, priklausantys nuo gyventojo finansinių poreikių artimuoju ir tolesniu laikotarpiu. Vieni turi pakankamai lėšų ir aiškius planus, kad galėtų pinigus atidėti dvejiems metams ir užfiksuoti dabartinių palūkanų grąžą (vidutiniškai 4%). Kitiems galbūt pinigų prireiks anksčiau – tokiu atveju GENERAL FINANCING BANKO atstovas pataria skaidyti sumą į keletą skirtingos trukmės indėlių.

Planuojant indėlio trukmę, siūloma pagalvoti, kaip apsaugoti pinigus nuo nuvertėjimo, kurį lemia infliacija. Lietuvos bankas 2025-2026 m. prognozuoja metinę 2,4% infliaciją.

„Remiantis šia prognoze ir šiandien pasidėjus dvejų metų trukmės indėlį už 4%, būtų ne tik visiškai išsaugota pinigų vertė, bet ir šiek tiek paauginta. Žinoma, jei pasitvirtins prognozės“, – sako V. Bernatavičius.

Jei gyventojo finansiniai planai nėra aiškūs, rekomenduojama pinigus laikyti taupomojoje sąskaitoje, kurios palūkanos taip pat patrauklios – rinkos vidurkis šiuo metu yra 2-3%. GENERAL FINANCING BANKO taupomosios sąskaitos kintama palūkanų norma šiuo metu siekia 2,5%, sąskaitoje sukauptai sumai iki 150.000 eurų. Iš taupomosios sąskaitos pinigus galima pasiimti bet kada, neprarandant sukauptų palūkanų. Tiesa, šiuo atveju palūkanos nėra fiksuojamos, bankas gali keisti jų dydį kartą per mėnesį. Palūkanos už praėjusį mėnesį įskaitomos kito mėnesio 1 d.

Aukštesnes palūkanas paprastai siūlo mažesni, specializuoti bankai bei kredito unijos. Tokią šių įstaigų strategiją lemia konkurencinė aplinka ir skirtingas nei bankų veiklos modelis. Didieji bankai teikia mokėjimo paslaugas ir suteikia galimybę gyventojams turėti einamąsias sąskaitas, kuriose lėšos laikomos be palūkanų. Tuo tarpu dauguma specializuotų bankų mokėjimo paslaugų neteikia, todėl, siekdami pritraukti indėlių, siūlo aukštesnes palūkanas nei didieji bankai.

Svarbu tai, kad visi fizinių asmenų indėliai iki 100 tūkst. eurų dydžio yra apdrausti valstybės, nepriklausomai nuo įstaigos, kurioje jie yra. Detalią informaciją apie indėlių draudimo sąlygas ir atvejus, kai indėliai nėra draudžiami ir kai yra taikomi indėlių draudimo išmokų mokėjimo apribojimai, galima rasti VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ interneto svetainėje.

Prognozės ir lūkesčiai

Į klausimą, kaip ateityje keisis palūkanų normos (tiek EURIBOR, tiek indėlių palūkanų normos), galima atsakyti tik trumpuoju laikotarpiu, pažymi V. Bernatavičius.

„Šiuo atveju ir ekonomistų, ir meteorologų galios panašios – galima kalbėti tik apie netolimą ateitį, ir tai su paklaida. Apskritai, palūkanų normos susijusios su ekonomikos ciklais ir juos lydinčiais procesais bei centrinių bankų monetarinėmis priemonėmis, kuriomis valdoma infliacija. Ekonomikos ciklų istorijoje yra buvę trumpų (3–5 metai), vidutinių (5–10 metų), taip pat ir ilgesnių nei 10 metų. Indėlių palūkanų dinamiką veikia ir vietos niuansai, susiję su vyriausybės fiskaline politika bei konkurencine aplinka. Kalbant apie artimiausius lūkesčius, manome, kad palūkanų normos yra linkusios mažėti. Ekspertų konsensusas toks, kad dabar yra geras laikas rinktis ilgesnės, kiek tai atitinka individualius poreikius, trukmės indėlius ir užsifiksuoti šiandienos palūkanas“, – pažymi pašnekovas.

Jis priduria, kad neatmestina ir staigių pokyčių tikimybė, tokių kaip pandemija. O globalizacija lemia, kad kiekvienas reikšmingesnis įvykis gali turėti įtakos visam pasauliui – pavyzdžiui, sugriuvusios tiekimo grandinės smarkiai paveikia visas ekonomikas. Dėl globalizacijos poveikio ekonomikos ciklai dar sunkiau nuspėjami. Taigi, šiandien turbūt niekas negalėtų įvardyti, kokios indėlių palūkanos bus po penkerių metų.