Šaltas protas planuojant kasdienes išlaidas: tinka taikos metu ir ypač rekomenduojamas neapibrėžtumo sąlygomis

Sustiprėjęs nerimas ir įtampa dėl karo Ukrainoje gyventojus verčia permąstyti asmeninių finansų situaciją. Gana ekstremalūs pandemijos metai parodė, jog geriau savo finansus suvaldė tie, kurie ėmėsi konkrečių veiksmų: biudžeto ir taupymo plano, protingo ir tikslingo santaupų realizavimo. Šiuokart elgtis derėtų panašiai: nepanikuoti bei atrasti motyvaciją, kuri padėtų priimti protingus finansinius sprendimus ir užtikrintų ne tik stabilesnę dabartį, bet ir ateitį.

Taupyti būtina, tačiau protingai

Tęsiantis pirmosioms karo Ukrainoje savaitėms, stebėjome sulėtėjusius paskolų išdavimo tempus. Šiek tiek mažėjo ir surenkamų indėlių skaičiai, tačiau augo skolinimasis grynaisiais pinigais. Natūralu, kad pajutę grėsmę ir nežinodami, kokia bus tolimesnė įvykių eiga, gyventojai tarsi sustingo. Išaugo poreikis turėti grynųjų pinigų, tačiau sumažėjo noras išlaidauti.

Šiandien matome, kad situacija ne tik stabilizavosi, bet ir grįžta į įprastas vėžes. Neabejoju, kad mus visus vis dar jaudina grėsminga situacija Ukrainoje, nerimą kelia ir neapibrėžtumas dėl ateities. Kita vertus, džiugina tai, kad įsiklausome į valdžios institucijų, kariuomenės teikiamas rekomendacijas ir suvokiame, kad privalome išlaikyti tiek minčių, tiek ekonominį stabilumą. Pozityviai nuteikia ir tai, kad grynųjų pinigų paskolos grįžo į nepopuliarųjų kategoriją, o vis daugiau piliečių supranta, kad laikyti didesnes sumas kojinėje nėra protinga išeitis. 

Kalbant apie skolinimąsi, nepasaint to, ar gyvename ramiai, ar ekonominės turbulencijos sąlygomis – visada privalu apsvarstyti savo galimybes grąžinti pasiskolintus pinigus. Šiuo metu nematome pagrindo keisti gyventojų kreditingumo vertinimo. Remiantis ekonominėmis prognozėmis, infliacija trauksis, tik ne taip greitai, kaip buvo prognozuota iki prasidedant karui Ukrainoje. Kita vertus, planuojant asmeninį biudžetą ir didesnius pirkinius, svarbu atsižvelgti į pajamų stabilumą ateityje, santaupas, šeimos narių situaciją bei augsiančias išlaidas, susijusias su energetika, statybinėmis medžiagomis ir net kasdieniais maisto produktais.

, namo ar sodo atnaujinimo darbams, technikai įsigyti, gydymo išlaidoms padengti ir pan., galimai padės sutaupyti, pakelti turto vertę ar išvengti įsisenėjusių ligų. Kita vertus, impulsyvius pirkinius rekomenduočiau atidėti ateičiai.

Žinoma, sukišti pinigų į kojinę nereikėtų jokiais laikais – taip laikomi pinigai nuvertėja. Taupyti būtina ir visuomet patariama turėti tam tikrą pinigų sumą „po ranka“, kuria pasinaudosite atsiradus neplanuotoms išlaidoms, prireikus galėsite išsiimti grynųjų pinigų ar pan. Šių dienų kontekste turime protingai planuoti išlaidas, tačiau, jeigu vartojimą sumažinsime iki minimumo, natūralu, kad kentės mūsų pačių ekonomika ir emocinė savijauta.

Taupymas ateities poreikiams bei galimybės „įdarbinti“ savo pinigus yra viena svarbiausių asmens finansinio stabilumo užsitikrinimo priemonių. Štai kodėl finansų specialistai pataria net ir nedideles santaupų sumas paversti indėliu, kuris augins palūkanas.

Finansai mėgsta tvarką

Stabiliomis komforto sąlygomis dažniau leidžiame sau įsigyti įvairius pirkinius, mažiau atidėti santaupoms ar investicijoms. Kai mus išmeta iš komforto zonos, natūraliai susimąstome apie tai, ar esame sukaupę pakankamai atsargų. Šiame etape gali ištikti lengva panika, tačiau stresą amortizuoti derėtų tiesiog pradedant dėlioti atitinkamus veiksmus, kurie padėtų priartėti prie finansinio stabilumo.

Apgalvokite, kokią dalį mėnesio pajamų privalote skirti paskoloms ar kitiems įsiskolinimams padengti. Jeigu turite keletą įvairaus pobūdžio paskolų, galbūt verta pasidomėti refinansavimo paslauga ir tokiu būdu susimažinti įmokas bei paprasčiau valdyti finansus. 

Savo gaunamas pajamas – nesvarbu koks jų dydis – išskirstykite pagal 50–30–20 taisyklę. Kitaip tariant, didžiausią dalį palikite būtiniausiems poreikiams, 30 proc. – hobiams bei pirkiniams, o 20 proc. – taupymui ir investicijoms. Vadovaujantis šiuo principu, svarbu neužmiršti ir kūrybiškumo, ir kritiško savo įpročių vertinimo. Jei esate įpratę važinėti automobiliu, atėjus pavasariui išdrįskite dažniau eiti pėstute, pasinaudoti viešojo transporto ar bent dalijimosi platformų paslaugomis. Dienos pietus kavinėse pakeiskite namuose ruoštu maistu. Nustebsite, tačiau maži pokyčiai gali virsti didelėmis permainomis, kurių išraišką netrukus atrasite ir žvelgiant į asmeninius finansus. Svarbiausia turėti konkrečius tikslus ir išlaikyti ramybę.