Sporto būrelius vejasi meno užsiėmimai: tėvai nori ne tik judrių, bet ir kūrybiškų vaikų

Tėvų dėmesys neformaliajam vaikų ugdymui Lietuvoje auga ir šalyje vis populiaresnis tampa siekis lavinti atžalų emocines-socialines kompetencijas. Tai rodo GENERAL FINANCING BANKO užsakymu atliktas tyrimas. Apklausos duomenimis, daugiau nei pusė apklaustųjų šalies gyventojų savo atžalas nuo rudens leis į 2-3 būrelius, populiariausius sporto užsiėmimus sparčiai vejasi meninė veikla, o noras ugdyti vaikų fizinį aktyvumą bei kūrybiškumą neatsilieka.

Šias tendencijas sveikinantys neformaliojo ugdymo specialistai džiaugiasi: tėvams Lietuvoje vis labiau rūpi ne tik atžalų užimtumas, bet ir sveikata bei žinių ir įgūdžių, kurių prireiks ateityje, lavinimas.

Ugdymui – ir dėmesys, ir finansai

Tyrimo duomenimis, didžiausia dalis – 53 proc. – respondentų savo vaikus planuoja leisti į 2-3 būrelius, o beveik du penktadaliai jų, rudenį atžalas lydės į vieną užsiėmimą. 59 proc. apklaustųjų ruošiasi vaikus leisti į sporto būrelį, daugiau nei pusė – lavinti atžalų meninius įgūdžius, 15 proc. – mokyti užsienio kalbų.

„Apklausa taip pat rodo, jog beveik 7 iš 10 tėvų siekia ugdyti vaikų fizinį aktyvumą ir tik vienu procentiniu punktu nusileidžia noras lavinti atžalų kūrybiškumą. Toliau rikiuojasi tikslai ugdyti komunikabilumą, bendruomeniškumą, kritinį mąstymą ir žinias. Tokios tendencijos ypač sveikintinos, nes pastarosios savybės yra prioritetinės ateities kompetencijos. Džiugu, jog tėvams rūpi ne tik aktyvus vaikų gyvenimas, bet ir įgūdžiai, suteiksiantys ryškaus pranašumo užaugus“, – įsitikinęs GENERAL FINANCING BANKO Pardavimų departamento direktorius Skirmantas Ketvirtis.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, jog tėvai vaikų neformaliajam ugdymui skiria ir daugiau dėmesio, ir finansų. Apklausos duomenimis, beveik pusė respondentų būreliams išleis iki 50 eurų, daugiau nei penktadalis – iki 100 eurų.

„Tyrimas taip pat rodo, jog 12 proc. apklaustųjų neformaliajam ugdymui nėra numatę jokių išlaidų, o 19 proc. skirs iki 20 eurų. Tačiau vaikų lavinimo finansinės galimybės riboti neturėtų, nes leisti atžalas į būrelius yra investicija, grįžtanti keleriopa grąža. Todėl atsakingas skolinimasis ir vartojimo paskola neformaliajam ugdymui galėtų būti tinkama išeitis norintiems investuoti į vaiko ateitį“, – sako S. Ketvirtis.

Plaukimas ir aktorystė – suderinama

Tai, kad apklausos duomenis atspinti ir reali situacija šalies neformaliojo ugdymo įstaigose, tik patvirtina Lietuvos vaikų ir jaunimo centro (LVJC) direktorius Valdas Jankauskas. Pašnekovo teigimu, šiuo metu patys populiariausi – judrieji būreliai. Anot jo, norinčiųjų užsirašyti į užsiėmimus baseine susidaro eilės, o vis daugiau tėvų renkasi ir netradicinius neformaliojo ugdymo derinius.

„Kasmet didžiausio susidomėjimo sulaukia užsiėmimai baseine. Apmaudu, kad šalyje vis dar jaučiamas pastarųjų trūkumas tiek sportinių aukštumų siekiantiems, tiek ir pagrindinių plaukimo elementų norintiems išmokti vaikams. Tai įrodo didelės laukiančiųjų eilės ir Lietuvos skęstamumo rodikliai, kurie, ES statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, yra vieni didžiausių Europoje. Gerai, jog visuomenės sąmoningumas šiuo klausimu didėja. Tėvai ima suprasti, kad mokėjimas plaukti – ne tiek pramoga, kiek gyvybiškai svarbus įgūdis, todėl galiausiai ryžtasi užrašyti vaikus į užsiėmimus baseine“,  apie tendencijas kalba V. Jankauskas.

LVJC direktorius priduria, kad be šių būrelių populiarūs ir stalo teniso, atletinės gimnastikos, kovos menų, kulinarijos bei technologijų užsiėmimai. Be to, atsiranda vis daugiau norinčiųjų lankyti įvairių veiklų derinius, pavyzdžiui, teatrą ir plaukimą, gimnastiką bei kulinariją.

Paklaustas, kokios LVJC būrelių kainos, pašnekovas teigia, jog užsiėmimai atsieina ir 20, ir 80 eurų per mėnesį. Tačiau, pasak V. Jankausko, tėvai nelinkę apkarpyti šeimos biudžeto būrelių sąskaita net ir susidūrę su finansiniais sunkumais, nes vaikų žinių bei kompetencijų lavinimas yra tiesiog būtinas.

Sėkmė – būrelio vadovo rankose

Užsiminęs apie kintantį tėvų požiūrį į neformalųjį vaikų švietimą, V. Jankauskas priduria – būreliai tampa ne tik laiko praleidimo, bet ir įgūdžių lavinimo priemone. Pasak LVJC direktoriaus, vis dažniau toks ugdymas suprantamas kaip įvairių gebėjimų mokymas, o ne tik būdas užimti atžalas. 

„Davoso ekonomikos forumas apibrėžė, jog iki 2030-ųjų svarbiausiomis kompetencijomis taps kūrybiškumas, kritinis mąstymas, komunikabilumas ir bendradarbiavimas. Pastebime, jog tėvų poreikis ugdyti šias savybes tik auga. Vis dažniau norima lavinti vaikų bendravimą, bendradarbiavimą, savarankiškumą ir kritinį mąstymą, o to mokantys būreliai tampa paklausesni. Mūsų tyrimai rodo, kad tokių savybių ugdymas svarbus ne tik tėvams, bet ir vaikams. Tai tik patvirtino pandemijos situacija: pavyzdžiui, būti savarankiškiems šiuo laikotarpiu tapo ypač svarbu“, – tikina V. Jankauskas.

Pašnekovo nuomone, keičiasi ir tėvų įsitikinimas, jog vaikams pakanka tik gerų pažymių mokykloje. Svarbesnėmis tampa ateities kompetencijos, o jei formaliojo švietimo įstaigos jų ugdymo stokoja, trūkumą gali kompensuoti būreliai: „Tačiau verta pabrėžti, jog 90 proc. užsiėmimo populiarumo lemia vadovas. Sugebėdamas vaikus sudominti, jis ugdymui suteiks visokeriopos naudos“.