Susipažinkime: naujasis Benedikto Vanago šturmanas – Mindaugas Čepulis

„General Financing team Pitlane“ pradėjo sezoną pirma vieta bendroje „Winter Rally“ įskaitoje ir dėliojasi vasaros planus. Tuo tarpu mes, belaukdami naujienų, pakalbinome naująjį komandos šturmaną, Mindauga Čepulį. Po dviejų metų pertraukos į ralį grįžęs vyras džiaugiasi pirmąją sezono pergale ir atskleidžia mums savo šturmano gyvenimo detales.

Papasakokite, prašau, daugiau apie savo kaip šturmano karjerą. Kas paskatino juo tapti?

Labai geras klausimas! :) Viskas prasidėjo turbūt kokiais 2009-2010 metais, kai su bičiuliu sugalvojome „konstruoti“ sportinį automobilį, tik nežinojome, koks tai turėtų būti modelis ir kokiai disciplinai pritaikytas. Nusprendėme pasikonsultuoti su mūsų rajone gyvenančiu „ralistu“, Vytautu Baranausku. Pastarasis turėjo garažą, kur prižiūrėjo savo sportinę techniką bei „konstravo“ sportinius automobilius.

Susitikau su Vytautu ir pradėjau pasakoti, kad norėčiau užsiimti automobilių sportu. Kadangi nebuvau apsisprendęs, kokią discipliną pasirinkti, Vytautas pasiūlė pasivėžinti su jo „raliniu“ bolidu. Taigi jis nusivežė mane į mini ralį sprintą, pavėžino šturmano kėdėje ir iškart supratau, kad norėčiau dalyvauti būtent ralyje (taip užsikrėčiau ralio liga).

Po šio nuotykio Vytauto garaže pradėjau konstruoti „ralinį“ bolidą. Po kurio laiko Vytautas man pasiūlė kartu sudalyvauti „MGEAR Ruduo 2010“ Rally Sprintas Utenoje, o vėliau – važiuoti 2011 m. Lietuvos ir Latvijos čempionatuose ir taip įgyti patirties prieš pačiam sėdant už vairo… Taip 2011 metų žiemą stojome prie „Nordea Võrumaa Talveralli 2011“ ralio starto…

Kaip mokėtės šturmanavimo, kaip ir kur kaupėte patirtį? Ar sunku Lietuvoje yra tapti šturmanu (ypač profesionaliu).

Šturmanavimo mokiausi iš Gedimino Celiešiaus. Gediminas turbūt yra vienas iš labiausiai patyrusių ir vienas iš geriausių šturmanų Lietuvoje. Tuo metu kai aš pradėjau savo karjerą raliuose, jis dirbo kartu su Vytautu Baranausku, ruošė sportinius automobilius.

Taip sutapo, kad Gediminas prisidėjo prie mano sportinio automobilio ruošimo. Ir tuo pačiu būtent jis suteikė man visą informaciją apie tai, kaip ir su kuo valgoma šturmano duona kasdieninė, taip paklodamas mano šturmanavimo žinių pamatus.

Ankščiau, manau, buvo paprasčiau tapti šturmanu. Buvo daugiau dalyvaujančių ir sportuojančių rimtai, buvo biudžetai, galimybės važiuoti daugybėje ralių tiek Lietuvoje, tiek visame Pabaltyje ar už jo ribų. Gal ir pats sportas buvo šiek tiek pigesnis.

Kuo didesniame skaičiuje lenktynių dalyvauji, tuo daugiau kilometrų surenki, o kilometrai ralyje yra patirtis tiek šturmanui, tiek vairuotojui. Kuo daugiau posūkių įveiksi, tuo paprasčiau bus ir stenogramą sudaryti, ir per varžybas ja pasitikėti :)

Kokie jūsų, kaip šturmano pasiekimai?

Nemėgstu girtis :), tačiau lentynoje turiu keletą pasiekimų:

2011 metais su V. Baranausku tapome Lietuvos ir Latvijos 2WD (viena ašimi varomų automobilių) čempionais absoliučioje įskaitoje.

2013 m. su Roku Kvaraciejumi Latvijos ralio čempionate nugalėjome R4 įskaitoje.

2014 m. su Dainiumi Matijošaičiu dalyvavom WRC etape Lenkijoje ir Production (serijinių automobilių) klasėje užėmėme pirmą vietą.

2015 m. su Jonu Pipiru Lietuvos čempionate laimėjome 3-čią įskaitinę vietą (FIA homologuotų, viena ašimi varomų automobilių klasė.)

Jos įsimintiniausios, nes per tuos metus daug visko įvyko :) Ir, aišku, šių metų pergalė „Winter Rally“. Po ilgos pertraukos nugalėti jau pirmose varžybose ir pirmą kartą per karjerą laimėti absoliučioje įskaitoje yra nerealus jausmas.

Kas šturmano darbe jums labiausiai patinka?

Man patinka viskas. Jei bent kažkas šturmano darbe man nepatiktų, nebūčiau jo pasirinkęs :) Šturmanas turi daug funkcijų. Jis privalo ne tik sėkmingai naviguoti pilotą greičio ruožu, tačiau būti ir komandos psichologu, mechaniku, laikrodininku ir suprasti įvairius dokumentus.

O kas būnant šturmanu yra sunkiausia?

Galiu trumpai ir tiesiai šviesiai pasakyti: kai dėl kažkokių priežasčių pilotas tavęs negirdi /neklauso. Tada nebėra komandos, atsiranda klaidos, kurios kartais gali turėti ir skaudžių pasekmių, avarijų.

Ar jaudinatės prieš lenktynes?

Jaudulys visada yra ir tai normalu. Aš asmeniškai labiausiai jaudinuosi prieš pirmo greičio ruožo startą arba po didesnės pertraukos tarp ralių. Tačiau startavus ir pralėkus kelis posūkius, jaudulys užsimiršta ir grįžti į normalų ritmą. :)

Papasakokite smagiausią ralio metu nutikusį nuotykį / įvykį.

2014 metų Lenkijos WRC etapas, išvyka į lietuvišką ralio dalį ir mus pasitikusios kartoninės lentelės, ant kurių tušinuku buvo parašyta „WRC“ ir nupiešta rodyklė. :) Kol pasiekėme Lietuvą, užtrukome pusę dienos ir teko papildomai kuro prisipilti. Tada įveikėme vieną greičio ruožą, o kiti buvo atšaukti, ir vėl teko grįžti į Lenkiją. :)

Iki šiol iš to vienintelio greičio ruožo atsimenu vaizdą, kai su priekiu kabiname šalmo dydžio akmenį, kuris 2 kilometrus sukosi ant priekinio stiklo, kol nuskrido per stogą. O šiaip nuotykių buvę daug, ne visus ir pamenu.

Ar yra tekę patirti didelių avarijų ralių metu?

Yra buvę visko. Įlinkusių stogų, išlūžusių ratų, praretintų miškų ir šuolių per tramplinus, kurie baigiasi ant kito tramplino ir mašinos kėbulas įgauna valties formą… :)

Kaip manote, ko reikia, kad ralio ekipažas būtų sėkmingas?

Svarbiausia, kad būtų tarpusavio supratimas, nes, kaip mes juokaujame, ekipažas kartais drauge praleidžia daugiau laiko nei su savo antromis pusėmis. Žinoma, labai svarbu pasitikėjimas vienas kito darbu.

Pilotas turi būti tikras, kad šturmanas teisingai skaitys stenogramą, o šturmanas turi jausti, kad pilotas vairuodamas neperlenkia lazdos ir jo klauso, jį girdi.

Koks, jūsų nuomone, yra geras šturmanas? Kokios charakterio savybės šturmanui būdingos ar, galbūt, netgi yra privalomos?

Turi mokėti skaityti ir rašyti.