Testuotoja kantriai ir kruopščiai adata kuria nuostabius paveikslus

Koks hobis tiktų testuotojo pozicijoje dirbančiam žmogui? Kol svarstote variantus, mūsų kolegė Lina sako, kad jai pagal profesiją ir pagal asmenybę idealiai tinka siuvinėjimas kryželiu. Kodėl?  

Kaip atsirado tavo pomėgis siuvinėti? 

Su siuvinėjimu susipažinau mokykloje per darbelių pamokas. Nelabai man tada sekėsi, neturėjau kantrybės, sutraukdavau visą darbą, kreivas, šleivas gaudavosi. O ir mokytoja tikrai neaiškino, kad būtina įtempti medžiagą, kad kryželius reikia dėlioti tam tikra tvarka ir pan. 

Siuvinėjimą prisiminiau prieš kokius 3 metus. Kažkaip pastebėjau, kad labai daug laisvo laiko praleisdavau prie kompiuterio žaisdama paprastus, trumpus žaidimus. Tada pradėjau galvoti, kodėl taip neturiningai leidžiu laiką. 

Pamėginau prisiminti, kuo užsiimdavau, kokia veikla man patikdavo anksčiau. Ir va – prisiminiau kryželius. Buvo labai didelis azartas pradžioj padaryti tobulai – ne taip, kaip mokykloje  

Kokias technikas esi išbandžiusi? 

Aš siuvinėju „counted cross stitch“ būdu. Dar yra siuvinėjimas biseriu, kaspinais, gobelenu, dailieji dygsneliai ir daug kitų būdų. 

„Counted cross stitch“ jau pats pavadinimas sako, kad reikia skaičiuoti kryželius. Žinios, kaip siuvinėti, atėjo kartu su įgūdžiais. Dalyvauju keliose Facebook grupėse. Kartais ten pasižiūrėjus atrodo, kad moterys galvoja „ai, kas čia tėra – padėjai tuos kelis kryžiukus bet kur, bet kaip, bet kokia spalva ir viskas“. Taip nėra. Tam, kad darbas būtų tobulas, reikia daugybės žinių ir, žinoma, įgūdžių, kurie atsiranda tik siuvinėjant. 

Kas labiausiai patinka užsiimant šiuo hobiu? 

Visi mano turimi rinkiniai (dažniausiai į rinkinį įeina medžiaga, siūlai, adata, schema, instrukcija ir, jei reikia, karoliukai ar dar kažkas, kas papildomai naudojama darbui užbaigti) yra ant „švarios“ medžiagos. Nemėgstu „kryžiavoti“, kai schema yra jau atspausdinta ant medžiagos. Man daug labiau patinka, kai imi „baltą lapą“ ir pradedi nuo nulio. 

Kelis didžiausius ir gražiausius darbus Lina yra įrėminusi. 

Pats rinkinių įsigijimas irgi yra kaip kokia terapija. Yra daugybė firmų, kurių dizainai ir galutinio produkto išdirbimas yra nuostabūs. Bet visų juk neįsigysi. Prieš metus per „Black Friday“ išpardavimą kiek prisipirkau visko… Dabar net gaila darosi, nes pusės gyvenimo neužteks viskam išsiuvinėti. 

Tai dabar esu susiskirsčiusi grupėmis, kokių rinkinių reiktų įsigyti. Didžiausias prioritetas yra labai retiems, jau nebegaminamiems rinkiniams. Juos įsigyju su ta mintimi, kad jie liks kaip kolekciniai, nes jų vertė tik kils ir kils. Vaikai ateityje turės lobį. 

Kokių iššūkių esi įveikusi? 

Pats pirmas darbelis, kurį išsiuvinėjau prieš tris metus, buvo žuvytė, nes kaip tik įsirengėme jūrinį akvariumą, tai nusprendžiau, kad į lentynėlę po akvariumu tiks toks paveiksliukas. Šiuo metu siuvinėju kalėdinę kojinę. 

Per 3 metus pabaigiau apie 15 paveikslų. Didžioji jų dalis taip ir guli susukti, kartas nuo karto išvyniojami peržiūrai. Keletą esu įrėminusi ir padovanojusi. 

Vienas paveikslas buvo pagalvės užvalkaliukas, tai tas žmogus, kuriam padovanojau, labai apsidžiaugė, nes sakė, kad namie pagalvėlių niekada nebus per daug. Paskutiniu metu stengiuosi labai didelių (50 x 50 cm man jau atrodo didelis) „nekryžiavoti“, nes tiesiog nusibosta. 

Šiaip, kad nenusibostų, keičiu darbelius kas kažkiek laiko. Be to, dalyvauju viename projekte, kur kas mėnesį reikia išsiuvinėti numatytą kiekį kryžiukų. Pradėjom nuo 500, dabar jau turim 3500. 

Ką tau suteikia šis hobis? Gal kažkuo naudingas ir darbe? 

Smagiausia, kai paimi švarią, tuščią medžiagą ir padedi pirmuosius lygius kryželius, tada prijungi dar kelis jau kitos spalvos ir taip po truputį sudėlioji paveikslą. 

Man patinka, kad ten reikalingas tikslumas. Viskas daroma pagal griežtas taisykles. Kryžiukas „atidaromas“ viena kryptimi, „uždaromas“ kita kryptimi – ir visame darbe vienodai. Negalima keisti krypties. Visada turi „eiti“ tik iš viršaus į apačią arba iš apačios į viršų, tik iš kairės į dešinę arba tik iš dešinės į kairę. Negalima maišytis. 

Spalvingi paveikslai reikalauja itin kruopštaus darbo

Kiekviena spalva, kad ir kiek ji mažai skirtųsi nuo šalia esančios, yra svarbi, jos praleisti arba pakeisti kita – negalima. Medžiaga turi būti įtempta kaip būgnas, kad nepertemptum siūlo. Siūlo gijų skaičius turi būti toks, kiek reikia pilnai padengti pagal medžiagos tankumą. Jei visų šių pagrindų nesilaikysi, per kryžiukus švies medžiaga arba jie bus iššokę ant medžiagos ir bus sušokę vienas ant kito. 

Per kryžiukus tiek įpratau, skaičiuoti, kad kartais net nebejuntu, kaip, tarkim, pildama vandenį į stiklinę mintyse skaičiuoju. Tokia jau užaugau, kad man svarbu eilės tvarka, rutina. Mėgstu žinoti, koks veiksmas bus po kokio. Esu be galo pastovi ir pakankamai griežta. Dėl to man patinka disciplina, reikalinga siuvinėjant. 

Nemoku piešti, nemoku kurti dainų, nes ten reikia kūrybiškumo. Dėl to siuvinėjimas puiki išeitis – ten viską reikia daryti griežtai pagal instrukcijas, pagal taisykles ir gausi nuostabų paveikslą. 

Kai turi šeimą, gyveni ne vienas, dirbi kolektyve yra daugybė aplinkybių, kurių negali kontroliuoti, tai man kryžiukai yra ta veikla, ta vieta, kur aš galiu pilnai kontroliuoti procesą ir gauti tobulą rezultatą.