Vartojimo paskolų refinansavimas: kada apsimoka, o kada verčiau nedaryti nieko?
Eimantas Palionis, GENERAL FINANCING BANKO Rizikos valdymo departamento direktorius
Įteisinus supaprastintą būsto paskolų refinansavimo modelį, pastaruoju metu dažniausiai kalbama apie šių paskolų refinansavimą, tačiau ne visi gyventojai žino, kad refinansuoti galima ir santykinai mažesnius finansinius įsipareigojimus. Kada tai daryti apsimoka?
Jeigu turimos vartojimo paskolos sąlygos klientą tenkina, o įsipareigojimų vykdymas nesukelia finansinių sunkumų, refinansavimas iš esmės nereikalingas. Taip pat jis gali būti netikslingas, jeigu paskolos likutis nedidelis ir liko sumokėti vos kelias įmokas – net ir esant palankesnei palūkanų normai, refinansavimo nauda greičiausiai bus mažesnė nei kaštai, kuriuos klientas patirtų sudarydamas naują paskolos sutartį. Visais kitais atvejais verta apsvarstyti galimybę vartojimo paskolą refinansuoti.
Kokiems klientams naudinga refinansuoti vartojimo paskolas?
Refinansavimo procesą įprastai inicijuoja skirtingose kredito įstaigose kelias paskolas turintys klientai, kadangi, turimų vartojimo paskolų refinansavimas leidžia šias paskolas sujungti į vieną. Net jeigu palūkanų norma lieka ta pati, turint vieną vartojimo paskolą vietoje kelių galima paprasčiau valdyti finansus ir minimizuoti tvarkymo mokesčius.
Dažniausiai vartojimo paskolos refinansuojamos, kai atsiranda didesnis finansavimo poreikis, o esami įsipareigojimai nebeleidžia gauti dar vienos paskolos. Pavyzdžiui, klientas skirtingose kredito įstaigose turi kelias paskolas: yra paėmęs vartojimo paskolą, pirko išsimokėtinai buitinę techniką, pasinaudojo lizingu medicinos paslaugoms ir t. t. Visų šių paskolų bendra mėnesinė įmoka siekia maksimalią galimą gauti paskolos sumą. Net jeigu žmogui nutinka nenumatytas įvykis (sugedo vienintelis automobilis, bute trūko vamzdžiai ir pan.), atsakingas finansuotojas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo nuostatais, nesuteiks dar vienos vartojimo paskolos matydamas, kad klientui ją grąžinti bus per sudėtinga. Tokioje situacijoje vienintelė išeitis yra vartojimo paskolos refinansavimas.
Sujungus kelias vartojimo paskolas į vieną ir sumažinus administravimo mokesčius, pakeitus paskolų laikotarpį bei, jeigu rinkoje yra galimybė, sumažinus palūkanų normą, sumažėjusi mėnesinė įmoka gali leisti pasiskolinti papildomai.
Taip pat, refinansuojant vartojimo paskolą, galima pratęsti paskolos grąžinimo terminą, jeigu, pavyzdžiui, sumažėjus pajamoms ar praradus darbą, dabartinės mėnesinės įmokos klientui tampa per didelės. Paskolos grąžinimo laikotarpio pratęsimas nepadės sutaupyti pinigų ilgalaikėje perspektyvoje, nes mažesnė mėnesinė įmoka per ilgesnį laikotarpį galiausiai kainuos daugiau, tačiau trumpuoju laikotarpiu tai padės sumažinti mėnesinius šeimos biudžeto finansinius įsipareigojimus.
Ar kredito įstaiga gali atsisakyti refinansuoti vartojimo paskolą?
Bet kuriai vartojimo paskolai yra taikomi atsakingojo skolinimo nuostatai. Pavyzdžiui, jeigu klientas, refinansuodamas paskolą, nori sutrumpinti jos laikotarpį ir mokėti didesnes įmokas, tačiau, kredito įstaigos vertinimu, šis finansinis įsipareigojimas klientui yra per didelis, refinansuoti paskolą bus atsisakyta.
Taip pat kredito įstaiga vertina, kaip buvo vykdomi ankstesni kliento įsipareigojimai. Vartojimo paskola nebus refinansuota, jeigu klientas yra turėjęs įsiskolinimų ar kitaip nesilaikė prisiimtų įsipareigojimų.
Ar vartojimo paskolos refinansavimas turės įtakos kredito reitingui?
Ilguoju laikotarpiu refinansavimas dažniausiai yra naudingas, nes klientui palankesnės paskolos sąlygos leidžia palengvinti finansinių įsipareigojimų laikymąsi ir padeda laiku mokėti įmokas. Nuoseklus ir atsakingas vartojimo paskolos valdymas ilgainiui kredito reitingą pagerina.