Sukčiavimo prevencija

1. Sukčiavimas pasinaudojant suklastotais ar pasisavintais asmens dokumentais 

Kaip nuo to apsisaugoti? 

Niekam neduokite savo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, nebent esate aptarnaujamas oficialiame tam tikros institucijos ar įmonės skyriuje. Jei praradote asmens tapatybės dokumentą, nedelsiant informuokite apie tai policiją, kad dokumentas būtų užblokuotas. 

2. Sukčiavimas pasinaudojant bankų vardu 

Kaip tai vyksta? 

• Su Jumis telefonu, el. paštu, pokalbių programėle arba SMS žinute susisiekia „X“ banko darbuotojais apsimetantys sukčiai. 

• Susisiekimo priežastis dažniausiai yra labai skubi, pavyzdžiui, kas nors įsilaužė į Jūsų el. bankininkystės paskyrą, tad Jūs turite skubiai atlikti tam tikrus veiksmus, kad sustabdytumėte operacijas. Dažnu atveju skambina apsimesdami ne tik banko, tačiau ir policijos darbuotoju. 

• Tuomet el. paštu, pokalbių programėle ar SMS žinute esate nukreipiami į internetinę svetainę, kuri atrodo kaip interneto banko prisijungimo langas. Skambučio metu Jūsų gali paprašyti nurodyti naudotojo ID, asmens kodą, kortelių PIN kodus ar jų numerius. Po kurio laiko telefone galite išvysti savo turimos prisijungimo priemonės atsiųstą prašymą suvesti slaptažodžius, nors pats tuo metu tikėtina niekur nesijungiate. 

• Sukčiai stengiasi, kad patys asmenys duotų sutikimą prisijungti prie savo duomenų ar internetinės bankininkystės, tai atlikdami suvedus „Smart-ID“ ar mobilaus parašo duomenis. 

Kaip nuo to apsisaugoti? 

• Įvertinkite, ar būtina bankui reikia gauti Jūsų prisijungimo duomenis tam, kad būtų sustabdytos neteisėtos operacijos? Ar tikrai Jūs turite suteikti leidimą kitam asmeniui prisijungti prie Jūsų interneto banko, ar pats bankas nekontroliuoja vykdomų mokėjimų?  

• Niekada niekur ir niekam neatskleiskite savo banko duomenų (naudotojo ID, kortelės informacijos ar PIN kodų). Jei ne Jūs patys skambinate bankui, o bankas Jums – tokių duomenų niekuomet nei vienas bankas neprašo. 

• Neatsisiųskite jokių priedų, esančių gautuose el. laiškuose, ypač, jei šiuos laiškus gavote nelauktai, be jokių išankstinių susitarimų. Patikrinkite, ar el. pašto iš banko adresai sutampa su  oficialiais bankų el. pašto adresais, pvz., @gfbankas.lt – jei ne, tikriausiai tai sukčiai ir tokio laiško neatidarinėkite, juo labiau nespauskite jokios nuorodos, esančios jame. 

• Įsidėmėkite, kad joks banko atstovas paskambinęs telefonu arba atsiuntęs SMS pranešimą ar el. laišką nereikalaus Jūsų įsidiegti neaiškios paskirties programos į Jūsų kompiuterį ar telefoną. 

Kaip tai vyksta? 

Prisijungus prie puslapių, kuriuose žadama didelė ir greita investicinė grąža, dažniausiai prašomi pavedimai mažomis sumomis, kurios su laiku vis auga. Iš Jūsų pervestų pinigų Jums padaromi neženklūs pavedimai atgal, kol palaipsniui pradedama prašyti didesnių sumų, o norint susigrąžinti visus „investuotus“ pinigus, paprašoma sumokėti dar. Viskas baigiasi tuo, kad nuoroda užblokuojama, o Jūs liekate be pinigų ir be žadėto pelno. 

Neperveskite pinigų į jokių fizinių ar juridinių asmenų sąskaitas, jei Jums kyla bent menkiausias įtarimas. Pirmiausiai, įsitikinkite, kad tai tikrai oficiali ir patikima investavimo paslaugas teikianti įstaiga. 

Norite investuoti? Pasitikrinkite Lietuvos banko puslapyje oficialiai teikiamą informaciją apie investavimo bei taupymo platformas, Lietuvoje veikiančius bankus, kredito unijas. Atminkite, jog žadama labai greita ir itin didelė investicijų grąža tikriausiai bus apgavystė. 

Kaip nuo to apsisaugoti? 

Nereaguoti į: 

• Reklamas socialiniuose tinkluose, kurios žada didelę investicinę grąžą, kriptovaliutų atsiperkamumą, taip pat kuriose įdėtos nuorodos į įtartinus internetinius puslapius.  

• Suklastotus straipsnius, kuriuose dažniausiai pasitelkiamos žymių žmonių nuotraukos, išgalvotos istorijos. 

4. Netikra paskola 

Kaip tai vyksta? 

Socialiniuose tinkluose begalės reklamų apie teikiamas paskolas čia ir dabar, labai žemomis palūkanų normomis, todėl atkreipkite dėmesį, kas viešina tokias reklamas (dažniausiai tai fizinių asmenų platinami pranešimai Facebook komentaruose) bei, ar tai Lietuvos banko prižiūrimos finansų įstaigos (paskolas teikiančių kredito įstaigų sąrašą rasite Lietuvos banko puslapyje).  

Dažniausiai pagrindinis tokių netikras paskolas teikiančių asmenų reikalavimas yra pirmiausia atlikti tam tikrus mokėjimus ar prisijungti prie tam tikrų duomenų bazių, pasinaudojant savo „Smart-ID“ ar mobiliuoju parašu. Dažniausiai pavedimą prašoma atlikti į fizinio asmens sąskaitą, dar dažniau – net į kitos šalies banką. 

Kaip nuo to apsisaugoti? 

Atkreipkite dėmesį, jog bankai neprašo Jūsų atlikti pavedimų iki paskolos sutarties sudarymo. Paskolos įmokos dažniausiai mokamos kas mėnesį, pagal nustatytą mokėjimo grafiką. 

Taip pat nei viena kredito įstaiga, sudarius sutartį ir atlikus Jums paskolos pavedimą, nereikalauja pinigų pervesti kitiems. Už paskolos sutarties įvykdymą ir paskolos grąžinimą atsakingas tik tas asmuo, kuris pasirašė paskolos sutartį.  

5. Netikėtas laimėjimas loterijoje ar paveldėjimas iš užsienio 

Kaip tai vyksta? 

Netikėtai gavote el. laišką, SMS pranešimą ar sulaukėte skambučio iš nežinomo asmens, kuris teigia, kad laimėjote loterijoje, gavote dovaną arba paveldėjote didelę pinigų sumą. 

Laiške nurodyta, kad Jums bus pervesta didelė pinigų suma (pavyzdžiui, 30 000 eurų ar daugiau).  

Tačiau, anot sukčių, norėdami gauti tuos pinigus, turite sumokėti tam tikrus mokesčius: pavyzdžiui, paveldėjimo dokumentų tvarkymo mokestį notarui, sąskaitos atidarymo užsienio banke mokestį, banko kortelės mokestį, pavedimo iš užsienio banko į Jūsų banko sąskaitą mokestį. 

Kaip nuo to apsisaugoti? 

Atsiminkite, kad jei nedalyvavote loterijoje, ypač užsienyje, arba nepažįstate asmens, kurio palikimą tariamai gaunate, tuomet tai greičiausiai yra sukčiai, tuo labiau, jei  prieš gaunant paveldėjimą ar loterijos laimėjimą Jūsų prašoma sumokėti mokesčius. Neperveskite pinigų, pagalvokite, iš kur tariama loterijos bendrovė ar notaras gavo Jūsų kontaktus, jei Jūs su jais nesate bendravę? 

6. Įsilaužė į Jūsų Google ar kitą socialinio tinklo paskyrą 

Kaip tai vyksta? 

Netikėtai sulaukiate skambučio, kad įsilaužta į Jūsų „Google“ ar kito socialinio tinklo paskyrą. Jums paaiškinama, jog tam, kad įsilaužimas būtų sustabdytas ir duomenys išsaugoti – turite atsisiųsti antivirusinę programėlę arba prisijungti prie savo el. bankininkystės. 

Kaip nuo to apsisaugoti? 

Atminkite, kad socialinių tinklų darbuotojai neskambina tiesiogiai paskyras turintiems asmenims. Jeigu būtų pastebėta netinkama veikla – tokios paskyros būtų tiesiog blokuojamos. Nepamirškite, kad jungiantis prie minėtų paskyrų tikėtina niekada nereikėjo jungtis prie savo el. bankininkystės. Taip pat labai kritiškai vertinkite bet kokius raginimus įsidiegti bet kokias programėles, kuriomis patys nesinaudojate. 

7. Romantinis sukčiavimas 

Kaip tai vyksta? 

Sukčiai dažniausiai susikuria netikras anketas pažinčių puslapiuose ar socialiniuose tinkluose. Dažniausiai iniciatyvą bendravimui rodo būtent jie, susirašinėjimas vyksta intensyviai, naudojama labai daug socialiai jautrių sričių, stengiamasi parodyti bei įrodyti kad tas asmuo, kuriam rašoma yra brangus, išskirtinis. Dažnai, jei bendraujama ne lietuvių kalba – pasitaiko nemažai rašybos klaidų, nors nurodoma, kad, pavyzdžiui, Jums rašo Amerikos kareivis, tarnaujantis Afganistane, Izraelyje, Ukrainoje ar kitoje šalyje.